Akademija (Kėdainių r.). Šio pavasario itin permainingi orai, kai karštis kaitaliojosi su šalnomis, sausra – su liūtimis, labai gerai išryškino, kaip svarbu auginant pasėlius gebėti kuo labiau prisitaikyti prie netikėtų pokyčių.

Kaip selekcija padeda sumažinti klimato padarinius, ar galima augalų veisles pritaikyti prie ekstremalių sąlygų, aiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai.

Kokius konkrečius klimato kaitos bruožus pastebi mokslininkai pastaraisiais metais mūsų šalyje?

LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vedėjas dr. Žilvinas Liatukas: Paskutiniojo dešimtmečio (2015–2025 m.) žiemos yra šiltesnės, gana panašios, šalčių žala žiemkenčiams būna nežymi arba mažai pastebima. Ankstesnio dešimtmečio žiemos buvo nežymiai šaltesnės, bet su didesniais šalčio tarpsniais. O laikotarpiu nuo 2004 iki 2014 m. buvo užfiksuoti ženklūs žiemkenčių pažeidimai, ypač 2009–2010; 2010–2011 ir 2013–2014 metų žiemomis.

Ne žiemos laikotarpiu ženklus orų maišymasis, kai, palyginti su įprastiniais temperatūros pokyčių rodikliais, mėnesio pradžia gali „pasikeisti“ su pabaiga ar net kito mėnesio temperatūra. Be to, stebimas labai ženklus vėjuotų dienų pagausėjimas. Taip pat dažnesnės karščio bangos ir netolygus kritulių pasiskirstymas, kai viena to paties rajono dalis skęsta, o kitoje – trūksta drėgmės normaliam augalų vystymuisi.

Dažnėja sausringi pavasariai. Be to, ženkliai šiltesnė rudens pirma pusė, ypač šiltas rugsėjis, kurį, palyginti su ankstesniais orais, dabar galima laikyti beveik vasaros mėnesiu.

Kaip visi šie pokyčiai veikia mūsų šalies augalininkystę, žemės ūkio pasėlius? Ar tai daugiau varžo, o gal atvirkščiai – teikia naujų galimybių?

Ž. Liatukas: Pastaruoju metu vyraujančios šiltesnės žiemos paskatino ūkininkus auginti daugiau žiemkenčių (žieminių kviečių ir rapsų). Jie ženkliai atsparesni sausroms ir karščio bangoms, beveik visada garantuoja didesnius derlius, mažesnę dirvos eroziją, nes ji trumpiau būna neuždengta augalais. Ankstesniais metais dėl didelių pievų ir ganyklų plotų tai nebuvo taip aktualu.

Tačiau ilgas ir šiltas ruduo, nors ir labai prailgina žiemkenčių sėjos terminus, kelia tam tikros rizikos – ankstyvi pasėliai, ypač žieminiai kviečiai, dažnai perauga ir tampa jautresni žiemojimui, stipriau užsikrečia įvairiomis ligomis. Ankstyvos sėjos žieminiuose kviečiuose problemišku tapo amarų platinamas miežių žemaūgės virusas, kurio neigiami padariniai pasimato tik javams pradėjus bręsti.

Kita vertus, šiltesnės vasaros ir šiltesnė rudens pradžia suteikia daugiau galimybių auginti šilumamėgius augalus – kukurūzus ir sojas.

Kaip augalų selekcija gali padėti prisitaikyti prie besikeičiančių auginimo sąlygų?

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas: Ilgalaikiu laikotarpiu galima sukurti atsparesnes veisles daugeliui veiksnių, tačiau dažnu atveju tokie augalai pasižymi mažesniu derlingumu optimaliomis sąlygomis. Tarptautiniuose augalų genofonduose yra daugybė reikiamų genų, tačiau atsparumo donorai dažnai turi ir kitų, prastesnes agronomines savybes lemiančių genų. Norint juos pašalinti, reikia ilgesnio veislės kūrimo laikotarpio, o komerciškai tai nėra labai patrauklu.

Kita vertus, net jeigu veislė ir bus atsparesnė, norimo derlingumo vis tiek nepavyks pasiekti ženkliau sumažėjus augalams reikiamų resursų (pavyzdžiui, vandens arba dirvožemyje prieinamų maisto medžiagų).

Vis dėlto naujos genominės technologijos, tokios, kaip genų redagavimas, yra ypač vertingos kuriant atsparias veisles. Šia technologija sukurtos naujos veislės turi tik nedidelius tikslingai indukuotus genomo pakeitimus, užtikrinančius geresnį prisitaikymą prie nepalankių aplinkos sąlygų, be neigiamo gretutinių genų poveikio, kaip tai nutinka naudojant genų bankuose saugomus genetinius išteklius (nesukultūrintas augalų formas).

Kokia linkme dirba LAMMC selekcininkai? Kokių savybių augalų veislės kuriamos dabar?

G. Brazauskas: Žieminiai kviečiai kuriami įvairiausiomis kryptimis, pagrindinės yra technologinės paskirties maistinės ir pašarinės paskirties veislės. Taip pat kuriamos specializuotos veislės, kurios, pavyzdžiui, tinkamos tam tikros paskirties krakmolui gaminti arba skirtos auginti ekologinėmis sąlygomis, veislės, pasižyminčios didesniu antioksidantų kiekiu grūduose ir pan.

Vasariniai kviečiai daugiausiai kuriami maisto pramonei. Vasarinės avižos, tiek sėjamosios ir plikosios, ir miežiai kuriami maisto ir pašarų pramonei. Žirniai kuriami įprastam naudojimui.

Kokias galėtumėte išvardinti naujausias LAMMC selekcininkų sukurtas augalų veisles, turinčias savybių, padedančių prisitaikyti prie besikeičiančio klimato?

Ž. Liatukas: Žiemkentiškumo poreikis šiuo metu yra mažai aktualus ir gamybine prasme mažai ką rimtai domina. LAMMC mokslininkų sukurtos atspariausios šalčiui žieminių kviečių veislės yra Kena DS, Suleva DS, Lakaja DS, Eldija, Sarta. Šiuo metu vienas iš selekcinės programos prioritetų yra sukurti sausrai atsparias augalų veisles. Naujos veislės išvedimas užtrunka, todėl atsparių sausrai veislių dar negali pasiūlyti nei vietiniai, nei užsienio selekcininkai.

Besikeičiantis klimatas lemia įvairių žaladarių, ypač grybinių ligų, plitimą. Mūsų sukurtos žieminių kviečių veislės Kena DS, Sedula DS, Herkus DS, Silva, Semba ir Sima pasižymi dideliu atsparumu miltligei, o veislės Kena DS ir Silva – geru atsparumu lapų septoriozei, kuri yra viena žalingiausių žieminių kviečių ligų. Atsparumu miltligei taip pat pasižymi vasariniai kviečiai Merkys DS ir vasariniai miežiai Gunda DS bei Rusnė DS. 

Vasarinės avižos Svaja DS yra atsparios vainikuotoms rūdims. Žirnių veislės atsparumu ligoms iš esmės nesiskiria, tik vėlyvesnė veislė Egle DS pasižymi didesniu derliaus potencialu drėgnesniais metais.

Lietuvos ūkininkai augina daugybę įvairiose užsienio šalyse išvestų veislių. Ar visuomet jos tinka mūsų klimato sąlygomis? Kaip nesuklysti pasirenkant?

Ž. Liatukas: Ūkininkai rizikuoja augindami Lietuvoje nepatikrintas žiemkenčių veisles. Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) augalų veislių tyrimuose kasmet tiriama dešimtys naujų pagrindinių augalų veislių. Žiemkenčiai tiriami trejus, o vasariniai augalai – dvejus metus. Pagrindinėms ūkinėms savybėms patikrinti to užtenka, tačiau nustatyti atsparumą šalčiui ar sausrai tokio laikotarpio gali ir nepakakti, ypač šalčio atveju, nes šaltos žiemos tapo retenybe.

Be to, dalis sėklininkystės kompanijų vykdo savo veislių tyrimo bandymus, siekdamos atsirinkti geriausias veisles.

Ūkininkams rekomenduojame domėtis baziniais veislių tyrimais, o ne tik atsižvelgti į reklaminę medžiagą, kurioje pabrėžiamos geriausios veislių savybės. Kadangi šalyje tiriama labai daug veislių (VAT kasmet tiriama šimtai naujų veislių), pasirinkimas iš registruotų veislių yra tikrai didelis ir rizikuoti, auginant šalyje neištirtas veisles, nėra tikslinga. Žinoma, didžiausią adaptacijos potencialą turi šalyje sukurtos veislės, kurios per visą šį procesą buvo testuojamos mūsų šalies sąlygomis.

Kaip manote, kokia linkme ilgainiui vystytis mūsų šalies augalininkystė, prisitaikant prie klimato kaitos: ar tai bus naujų rūšių augalų auginimas, ar auginsime dabar įprastas rūšis, tik kitas veisles?

Ž. Liatukas: Nežiūrint į klimato kaitą, reikia atsižvelgti ir į tai, kur bus galima realizuoti užaugintą produkciją. Todėl labiau tikėtina, kad ateityje išliks dabar populiariausių augalų auginimas.

Mūsų šiaurinėje zonoje nereikėtų tikėtis drastiškų augalų struktūros pokyčių. Aišku, didesnis daugiamečių ir trumpaamžių žolynų plotas (dėl jų stabilesnio derlingumo) padėtų sušvelninti neigiamą orų svyravimų įtaką, tačiau, jeigu nebus didesnio gyvulių kiekio ar specifinio žolynų masės panaudojimo, žolynų plėtra nevyks. Kita vertus, šiuolaikiniai gyvulininkystės ūkiai kaip alternatyvą daugiametėms žolėms nemažai augina kukurūzų (silosui).

Augalų struktūroje vyksta kai kurie pokyčiai – vasarinius miežius, skirtus pašarui, palaipsniui keičia derlingesni žieminiai miežiai ir kukurūzai. Žieminių avižų tyrimai tik pradedami, o žieminių žirnių ir pupų tyrimai buvo atliekami, tačiau kol kas jų derlingumas yra mažesnis nei šių augalų vasarinių formų.

Vykdomi sojų tyrimai, šie augalai artimoje ateityje, jeigu rudens periodas bus šiltėjantis, gali tapti gana populiariais, padėtų praturtinti ūkių sėjomainas.

Ačiū už atsakymus!