Kaunas. Dirvožemių rūgštingumas (pH) grįžta į 1963–1967 metų lygį. Rūgščiose dirvose gerokai krinta ir pasėlių derlingumas, rodo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos ilgamečiai dirvų tyrimų duomenys.

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas, habil. dr. Gediminas Staugaitis sako, kad prieš 60 metų net 66 proc. Lietuvos dirvožemių buvo rūgštūs. Dabartinis dirvožemių pH lygis vėl priartėjo prie tuomečio, dar nevisiškai jį siekia, bet jau netoli...

Kaip rodo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys, 1963–1967 m. ganarūgštūs dirvožemiai (pH < 5,5) Žemaitijoje ir Rytų, Pietryčių Lietuvoje sudarė daugiau kaip 50 procentų visų dirvožemių. Vėliau (1985–1993 m.), kai atlikti kalkinimo darbai, šis rodiklis sumažėjo iki 10–40 proc., priklausomai nuo rajono.

Deja, jau 1995–2005 m. rūgščių dirvožemių plotai vėl ėmė didėti. O pastaruoju dešimtmečiu grįžtame į panašią situaciją, kokia buvo prieš 60 metų: dirvožemiai, kurių pH < 5,5, sudaro per 50 proc. Varėnos, Šalčininkų, Plungės, Klaipėdos, Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonuose, taip pat Rietavo ir Pagėgių savivaldybėse. Kituose Žemaitijos, Dzūkijos, Rytų Aukštaitijos rajonuose irgi daugėja rūgščių dirvų.

Dirvožemių pH pokyčiai Lietuvoje (LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys)

„Dirvožemio rūgštingumo tyrimų duomenų yra daug, nes jie vykdomi daugelį dešimtmečių. Todėl aiški situacija, kaip kinta dirvų pH Lietuvoje. Ji neramina!

Po dirvų kalkinimo praėjus tam tikram laikotarpiui, dirvožemių pH vėl sumažėja, t. y. jie vėl grįžta į pirmykštį lygį, nes kalcis gana greitai išsiplauna. Kasmet su krituliais iš dirvų išsiplauna maždaug po 300 kg/ha kalcio. Taigi, po dešimties, kitur – dvidešimties metų, priklausomai nuo situacijos, kalkių efekto nelieka. Todėl rūgščių dirvų kalkinimas turi būti tęstinis procesas“, – aiškina G. Staugaitis.

Intensyviai visi rūgštūs laukai Lietuvoje kalkinti praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiuose, kasmet būdavo pakalkinama iki 200 tūkst. hektarų. Tad po tokio masto darbų pH lygis daugumoje rūgščių dirvų padidėjo.

Tačiau, kaip pastebi mokslininkas, dabar kalkinama per mažai, gal tik 20 proc. ankstesnio lygio. Todėl dirvos rūgštėja, tai ypač juntama Žemaitijoje, nes ten nuo seno daug rūgščių dirvožemių.

„Rūgštėjančiose dirvose mažėja pasėlių derlingumas, tai nėra gerai“, – teigia LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas, habil. dr.Gediminas Staugaitis.

Mokslininkas pataria ūkininkams ištirti dirvožemių pH, kartais reikėtų pažiūrėti ne tik paviršinį dirvų sluoksnį, bet ir podirvį, o pagal gautus duomenis apskaičiuoti kalkių normas.

„Nereikia manyti, kad išbėrus kalkių dirvos bus nerūgščios amžinai. Kaip minėjau, po 20–30 metų pH grįžta į tą patį lygį, koks buvo anksčiau. Taigi, rūgščių dirvų kalkinimas neturėtų būti vienkartinis. Pavyzdžiui, Vokietijoje laukai kalkinami kas kelerius metus. Naudojamos nedidelės kalkių normos, tad ir investuoti tenka mažiau.

Žinoma, jeigu nuo pradinio rūgščių dirvožemių lygio, tarkime, kai pH būna 4,7, o jį norima pakelti iki 6, kalkių kartais reikia labai daug – 6–7 t/ha. Tokiu atveju geriau kalkinti kas kelerius metus po toną ar dvi kalcio karbonato. Taip turėtų vykti šiuolaikinis kalkinimas. Dabar ir kalkinės medžiagos tobulesnės, pavyzdžiui, būna granuliuotos, o tokias patogu išberti trąšų barstyklėmis, nereikia specialios technikos“, – samprotauja G. Staugaitis.

Jis pabrėžia, kad rūgščias dirvas kalkinti turėtų būti taip pat svarbu, kaip ir kasmet pasėlius tręšti azotu, fosforu ir kaliu: „Reikia nepamiršti, kad tokiose dirvose reikia ne tik minėtų NPK, bet ir kalcio.“

Ar užtektinai savo laukus ūkininkai ištiria dėl pH rodiklio? Pasak G. Staugaičio, siūlančiųjų atlikti agrocheminių tyrimų paslaugas dabar yra daug, net tiksliai sunku suskaičiuoti, nes tokių duomenų oficialiai niekas neteikia. Tačiau dirvų rūgštėjimo situacija rodo, kad bendri kalkinimo reikalai Lietuvoje prasti.

„Mūsų Agrocheminių tyrimų laboratorijoje būna įvairių laikotarpių: kartais 2–3 metus ūkiai labai intensyviai savo dirvas tiria, turime daug dirvožemių mėginių, o būna taip, kad tyrimų banga nuslūgsta. Per karantiną darbų apimtys sumažėjo“, – pastebi laboratorijos vadovas.

„Nustatome ne tik pH. Prireikus ir podirvį ištiriame, apskaičiuojame kalkių normas, sudarome skaitmeninius žemėlapius, juos galima suvesti į žemės ūkio techniką, kuri bers kalkines medžiagas, ir pan.“, – apie tai, kaip svarbu ne tik periodiškai kalkinti rūgščias žemes, bet ir parinkti tinkams kalcio karbonato normas, pasakoja Gediminas Staugaitis.