Kaunas. Žemės ūkio inžinerijos startuolio įkūrėjai siūlo globalią dirvožemio užterštumo problemą spręsti ne ekskavatoriumi, o auginant tam tikrus augalus. Lietuvių idėja inovatyvi tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) aplinkos inžinerijos doktoranto Manto Rubežiaus ir švariųjų technologijų agroverslo vystytojo Žygimanto Kidiko įmonė pelnė aukštą tarptautinį pripažinimą ir tapo solidžiausios ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalimi.

Pasak M. Rubežiaus, „Biovala“ – mokslinė gamybinė biotechnologijų įmonė, kurios tikslas teikti profesionalias konsultacijas aplinkos būklės gerinimo klausimais, siūlyti Lietuvos ir užsienio rinkoms aukštos kokybės produktus ir paslaugas, padedančias spręsti ekologines problemas.

M. Rubežius ir Ž. Kidikas sako, kad Lietuvos teritorijų užterštumas turi ne vieną priežastį – tai ir sovietmečio palikimas, ir dabartiniai pramonė bei žemės ūkis.  „Mūsų dirvožemis užterštas įvairiais organiniais naftos produktais, pesticidais, sunkiaisiais metalais ir netgi sprogmenimis“, – teigia „Biovalos“ įkūrėjai, pastebintys, kad, registro duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje yra daugiau kaip 1000 teritorijų, kurias reikia išvalyti, ir priskaičiuojama apie 12 tūkst. potencialių taršos židinių.

„Biovala“ orientuojasi ne tik į Lietuvos rinką, nes dirvožemio užterštumas  yra globali problema – vien ES šiuo metu yra 1,2 mln. potencialių taršos židinių ir 300 tūkst. teritorijų, kurioms reikia valymo.

Įprastai bet kokie teršalai iš dirvožemio šalinami iškasant ir į specializuotas aikšteles išvežant užterštą gruntą. Vėliau toks gruntas valomas biologiškai, jame sukuriant sąlygas augti bakterijoms, teršalus pasisavinančioms kaip maisto medžiagas.

Startuolio siūlomas dirvožemio valymo būdas ne tik išsaugo nesudarkytą kraštovaizdį, bet yra ir daug pigesnis, nes užteršto grunto nereikia transportuoti. Tačiau vaikinai atkreipia dėmesį, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikalingi mokslo tyrimai, nustatant taršos šaltinį ir atsakant į klausimą, kokie augalai geba su būtent tuo taršos šaltiniu susidoroti.

„Vieni augalai augdami taršą pasisavina kaip maisto medžiagą, kiti sukuria terpę dirvožemyje daugintis gerosioms bakterijoms, dar kiti  išskiria junginius, kurie teršalus suskaido. Yra septyni būdai, kaip, mūsų siūlymu,  galima augalus panaudoti“ – pasakoja Mantas ir Žygimantas.

Šios srities praktinių mokslo darbų pasaulyje nėra daug. Todėl, startuolio įkūrėjų teigimu, mokslu pagrįstos dirvožemiui valyti tinkančių augalų duomenų bazės sukūrimas yra kelerių metų darbas, analizuojant mokslinius straipsnius, tyrimų rezultatus ir patiems eksperimentuojant.

Įmonei pajamas kol kas generuoja prekyba biologiniais produktais, skirtais pramonei, žemės ūkiui, namų buičiai. Vaikinai teigia, kad šiuo veiklos etapu jų tikslas - mokytis ir skleisti savo žinias, didinti įmonės žinomumą pasaulyje.

„Biovala“ yra laimėjusi ne vieną tarptautinį konkursą, Lietuvoje patekusi į išradingiausių sukurtų startuolių sąrašą. „Laimėtą galimybę dalyvauti prestižinėje tarptautinėje  programoje „Horizontas 2020“ planuojame išnaudoti naujiems mokslo tyrimams, duomenų sisteminimui, žinių skaidai“, – ateities planais dalijasi vaikinai.

M. Rubežius ir Ž. Kidikas šiuo metu kuria ir dar vieną inovaciją – mobilų bioreaktorių, kuriame užterštas dirvožemis būtų valomas pritaikant unikalias mikroorganizmų savybes. Toks reaktorius dirbtų tiesiogiai užterštose vietose be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Kartu su savo kolege, taip pat VDU ŽŪA absolvente dr. Alfreda Kasiuliene, M. Rubežius ir Ž. Kidikas už idėją Baltijos jūros taršą mažinti sukuriant joje fitosaleles su specialiais augalais ir mikroorganizmais, tarptautiniame konkurse  „Clean Water Hackathon“ pelnė prizinę trečiąją vietą.

Pagal VDU ŽŪA inf.