Akademija, Kėdainių r. Javapjūtė - čia pat, kai kas jau ir nukulta. Žieminių miežių derlius geras, tačiau situacija su kitais žieminiais javais nebėra tokia gera, kokia atrodė atliekant pirmąją derlingumo prognozę. 

„Žieminiai kviečiai, rugiai, kvietrugiai bei visi vasariniai javai pateko į sausringą laikotarpį grūdų užsipildymo metu. Dėl kaitros augalų vegetacija baigėsi anksčiau nei buvo tikėtasi. Gerai, kad bent žieminiams rapsams didžiąja dalimi to pavyko išvengti“, – sako LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza. 

Jis su kolegomis Alge Leistrumaite. Virmantu Povilaičiu ir Jūrate Ramanauskiene, apibendrinę visų LAMMC padalinių surinktus šviežiausius duomenis, teigia, kad nors išgulusių pasėlių plotų šiais metais nedaug, tačiau aukšta oro temperatūra bei drėgmės trūkumas dirvoje buvo nepalankūs javų grūdo užsipildymo procesui vykti jau nuo birželio antros pusės. 

Pažymėtina tai, kad ne visur Lietuvoje paskutines 4-5 savaites buvo sausa – pavieniai debesys atnešdavo trumpalaikio, bet intensyvaus lietaus į atskiras šalies zonas. 

Tikėtina, žiemkenčių derlingumo sumažėjimas atskirose zonose sieks 10-20 proc., o žirnių – apie 25 proc. ir daugiau, palyginus su birželio 25 d. prognoze. Vasarinių rapsų derlingumas atskirose zonose gali sumažėti net 30-40 proc.

Vakarų Lietuvoje birželio mėnesį kritulių iškrito 16,6 mm arba tik 23 proc. standartinės klimato normos (SKN). Vidutinė oro temperatūra buvo 18,7 °C (4 laipsniais aukštesnė už 1981–2010 metų SKT). Dirvožemio drėgmė 0-10 cm gylyje mėnesio pradžioje buvo 13,6 proc., viduryje – 8,4, o mėnesio pabaigoje – tik 6,8 proc., atitinkamai 10-20 cm gylyje: 15,8; 10,8, 8,7 proc.. Optimaliam augalų augimui dirvožemio drėgmės trūko, pasiekta augalų vytimo drėgmė. 

Liepą toliau tęsėsi kaitra ir trūko drėgmės. Birželio ir liepos 1-14 d. hidroterminiai koeficientai (atitinkamai: HTK = 0,3 ir 0,6) rodo labai didelę ir vidutinę sausrą. 

Ūkininkai iš Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonų pastebi, kad drėgmės stoka gali sumenkinti šių metų javų, žirnių, bulvių derlių ir gali prastėti grūdų bei rapsų sėklų kokybė. Dėl užsitęsusių karštų ir sausų orų, lengvesnėse dirvose javų pasėliuose yra anksčiau nugeltusių ir nesubrendusių augalų. 

Išgulusių javų pasėlių nedaug (iki 2 proc.). Žirnių pasėliai gelsta, nors nėra pasiekę būdingo ilgio. Pupos nors ir žydėjo gausiai, tačiau ankščių užmezgė mažiau. Dėl drėgmės trūkumo ankstyvųjų bulvių derlius per pusę mažesnis palyginus su praeitais metais, o vėlyvųjų bulvių lapai suvytę, apgeltę. Daugiamečių žolių atolas silpnas, retas.

Žieminių kviečių pasėliuose varpų ligų nematyti, tačiau ant viršutinių lapų yra rūdžių ir septoriozės. Vasarinių kviečių pasėliuose pastebėta dryžligė, o septoriozė rasta ant visų lapų. Pašaknio ligų (stiebalūžė) pavieniai atvejai pastebėti žieminių ir vasarinių kviečių pasėliuose. Bulvių pasėliuose yra kolorado vabalų.

Nepurkštuose pasėliuose suvešėjo baltosios balandos, trikertės žvaginės, bekvapiai šunramuniai, trumpamakščiai rūgtys, rugiagėlės, usnys ir kitos piktžolės.

Vidurio Lietuvoje birželio trečiąjį dešimtadienį vyravo karšti ir vėjuoti orai. Vidutinė oro temperatūra buvo 3,3 laipsniais aukštesnė nei norma. Dirvos sušilo iki 25-26 laipsnių, tačiau drėgmės jose buvo mažai. 

Liepą toliau tęsėsi karščiai, o drėgmės atsargos išliko kritinės. Saulė spindėjo 78 val. ilgiau nei norma. Jau 5 savaitė iš eilės, kai drėgmės kiekis dirvoje svyruoja augalų vytimo drėgmės zonos ribose.

Pirmi javai, kurie jau nukulti, arba baigiami kulti – tai žieminiai miežiai. Žieminių miežių 1 000 grūdų masė šiais metais subrendo palyginti didelė (39–55 g). Šiems augalams brandinti derlių sąlygos buvo palankios – drėgmės pakako, vėjai pasėlių neišguldė, o ir kūlimo metu meteorologinės sąlygos buvo palankios.  

Nors daugumos žiemkenčių pasėliai atrodo gerai, tačiau tikėtinas derlingumo sumažėjimas dėl smulkesnio grūdo ir mažesnės jų masės nei įprastai. Gali vyrauti vidutinio stambumo arba net smulkesni grūdai, kurių 1 000 grūdų masė mažesnė negu 40 g, žieminių rapsų 1 000 sėklų masė – mažiau negu 5 g. Sausringas laikotarpis labiausiai paveikė vasarinius rapsus bei žirnius, šiek tiek mažiau pupas, vasarinius miežius ir kviečius.

Šiuo metu žieminiai javai jau pasiekė ankstyvą kietąją brandą (BBCH 85-87). Tad jei ir palytų, grūdo formavimui tai jau esminės įtakos neturės. Ypač ankstyvų veislių žieminiams javams ir žieminiams rapsams.

Suvalkijoje visi krituliai iškrito liūčių pavidalu. Liūtys buvo su labai stipriu vėju ir perkūnija, išguldė dalį javų, išlaužė pupas. Karštis ir lapų ligos paspartino žieminių kviečių brendimą. Dabar kuliamų kviečių grūdai smulkūs, bet kiti kokybiniai rodikliai geri. Kai kur nuo sausros kviečiai labai anksti pradėjo džiūti, tokiose vietose varpos tuščios arba turi tik po kelis grūdus. Laukuose, kur drėgmės daugiau, plinta juodligė. Yra išguldytų plotų.

Žieminių rapsų pasėlių būklė gera, nors vietomis yra išguldytų pasėlių. Vasariniai rapsai reti, žemi. Vasarinių kviečių ir miežių būklė vidutinė, yra išgulusių pasėlių. Dėl sausros vasarinių kviečių lapai beveik visi nudžiūvę. Laukuose, kuriuose sausros poveikis buvo didesnis, augalai žemi, varpos trumpos su mažu grūdų kiekiu. Žirniuose gausu amarų. Pasėliai paveikti kaitros, vietomis jau nudžiūvę. Ankščių ir sėklų jose mažai. Cukrinių runkelių būklė vidutinė, yra krušos sukapotų pasėlių. Dėl kaitros dienos metu runkelių lapai būna suglebę, nevyksta fotosintezė, sulėtėja augimas. 

Šiaurės Lietuvoje dirvožemis yra drėgnas ir augalai turi geras sąlygas augti, tačiau kaitra nesitraukia jau visą mėnesį: nuo birželio 18 d. prasidėję karščiai tęsiasi iki šių dienų, kaitra pripažinta kaip stichinis reiškinys. Nuo birželio 19 d. laikosi tropinės naktys, kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 laipsnių. 

Dėl tokios ilgalaikės kaitros prognozuotas žieminių pasėlių (kviečių, rugių, rapsų) derlingumas sumažės iki 30 proc. Birželio viduryje atskiruose laukuose tikėtasi žieminių kviečių kulti iki 7 t/ha, rapsų iki 4 t/ha, o šiuo metu tokių didelio derliaus vilčių nebėra, tikėtina pasiekti iki 5 t/ha žieminių kviečių ir iki 2,5 t/ha žieminių rapsų derlių. 

Yra pagulusių žieminių kviečių ir rapsų laukų, kai kur matyti rapsų viršūnėse sėklos jau išbirusios, dėl susidarančių vėjo sūkurių ir smarkaus lietaus kai kuriuose laukuose bus nuostolių.

Pupos žydėjo per didžiausius karščius, todėl ankštys užmegztos tik apatiniuose žieduose, po dvi tris ankštis ant augalo, po du tris grūdus ankštyje. Žirnių grūdai labai smulkūs, ankščių tik po kelias, augalai jau nugeltę. 

Kukurūzai vystosi neblogai. Kol kas sunku prognozuoti tikslius kukurūzų derliaus rezultatus, tačiau piktžolės neišplitusios, augalai auga intensyviai.

Pietryčių Lietuvos zonoje beveik visas pirmojo liepos dešimtadienio dienas buvo registruojami pavojingo lietaus atvejai. Pasėlių dirvožemio drėgmė siekia apie 13-14 proc. 

Yra apie 10 proc. pagulusių rugių, tačiau tokių daugiau pasitaiko tik lomelėse. Derlius dėl to neturėtų pernelyg nukentėti. Netręšti javai labai išsiskiria retumu ir varpų smulkumu. Žieminiai kvietrugiai – žemesni ir nesugulę. Vasarojus yra pieninės grūdų brandos tarpsnio. Grikiai masiškai žydi. 

Žieminių rapsų viršutines ankštis palesė paukščiai, tai sumažins derlių. Vasariniai rapsai brandina grūdus. Kanapių pasėliai įvairios būklės: patręštos, optimalaus tankumo kanapės yra užaugusios iki 1,8-2 m. Nepatręštos, per tankiai pasodintos siekia maždaug iki 1,2-1,5 m. 

Kukurūzai tiek silosui, tiek grūdams šiuo laikotarpiu atrodo panašiai. Nors kukurūzai buvo pasėti daug vėliau nei praėjusiais metais, bet karštas oras ir pakankamas drėgmės kiekis sudarė geras sąlygas jiems augti ir pasivyti praėjusių metų lygį. Šiuo metu kukurūzai yra maždaug 1-1,5 m aukščio. Pupiniai augalai brandina ankštis. Ankstyvosios bulvės jau peržydėjo, vėlyvosios – masiškai žydi. 

Apibendrinę LAMMC Žemdirbystės instituto bei regioninių padalinių: T. Vokės (Vilniaus r.), Vėžaičių (Klaipėdos r.), Joniškėlio (Pasvalio r.), Rumokų (Vilkaviškio r.) bei Agrocheminių tyrimų laboratorijos (Kauno r.) duomenis, mokslininkai pateikia štai tokias derlingumo prognozes. 

Šaltinis – LAMMC