Akademija, Kauno r. Galvijų racioną praturtinus daigintų sėklų želmenimis, didėja penimų buliukų priesvoriai, o melžiamos karvės duoda daugiau ir kokybiškesnio pieno. Tuo, kad užsiauginti želmenis nėra sudėtinga, įsitikino jau ne vienas mūsų šalies ūkis.

Pieninės ir mėsinės galvijininkystės krypties ūkių ekonominė situacija jau ilgą laiką yra sudėtinga. Siekiant, kad šie sektoriai augtų, būtinos mokslo inovacijos, mažinančios gamybos kaštus bei didinančias produkcijos kiekius bei jos kokybę. Viena tokių inovacijų, sukurta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų – galvijų raciono praturtinimas daigintų sėklų želmenimis.

Ši inovacija buvo išbandyta šešiuose šalies ūkiuose, dalyvavusiuose Europos inovacijų partnerystės projekte „Konkurencingas ūkis“.

Buvo siekiama išsiaiškinti, kokių rūšių sėklos ar jų mišiniai duoda didžiausią efektą melžiamų karvių bei mėsai penimų galvijų produktyvumui. Eksperimente dalyvaujančiuose ūkiuose buvo sumontuota speciali įranga želmenims auginti. Ši inovacija – naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei pasaulyje. Iki šiol ji dažniau taikyta tik karšto klimato regionuose, kuriuose stinga žalienų.

Pasak projekto „Konkurencingas ūkis“ vadovės Jurgitos Baranauskienės, siekta suvienyti trijų skirtingų grupių partnerius – ūkininkus, mokslininkus bei konsultantus konkrečiai žemės ūkio problemai spręsti. Projekte, kuris truko trejus metus, dalyvavo įvairių dydžių ir krypčių ūkiai iš Kauno, Biržų, Marijampolės, Šilutės bei Panevėžio rajonų.

Praėjusią savaitę VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko baigiamasis projekto renginys, kurio metu apibendrinti agroverslui pasiūlytos inovacijos rezultatai

Galvijų augintojai inovacija nenusivylė

Projekte dalyvavęs Biržų r. Parovėjos kaime pažangų pieno ūkį vystantis ūkininkas Vytautas Stankevičius teigia neabejojantis tuo, kad mokslininkų pasiūlyta inovacija jo ūkiui teikia neabejotiną ekonominę naudą, gerina pieno kokybę ir gyvulių sveikatingumą. Todėl šiam tikslui ūkyje kasdien pasėjama 200 kg įvairių rūšių gūdų.

V. Stankevičius skaičiuoja, kad karvės racioną kasdien papildant 2 kg želmenų, primelžiama po 1 l daugiau pieno. Ūkyje melžiant daugiau kaip pusę tūkstančio karvių, gaunama puse tonos daugiau produkcijos.

„Mūsų ūkyje per metus galvijai suėda 438 t želmenų. Tai – pusė siloso tranšėjos. Lauke auginant kviečius tam reikėtų skirti 73 ha žemės, auginant kukurūzus – 11 ha. Be to, vertikaliose sistemose užauginamas šviežias, subalansuotas pašaras, kuris gyvuliui priimtiniausias ir naudingiausias. Tad jau kuris laikas stebime akivaizdžiai gerėjančius pieno kokybės rodiklius – padaugėjo baltymų, riebalų, laktozės, pienas tapo skanesnis“, – teigia ūkininkas.

Skaičiuojama, kad iš 1 kg grūdų gaunama maždaug 5 kg želmenų. Nuo padiegimo iki derliaus nuėmimo praeina maždaug 7 paros

Kauno r. VšĮ „Mokomasis ūkis“ direktorius Vladas Kurutis suskaičiavo, kad ūkyje želmenys naudojami jau 6 metus – čia buvo įrengta pirmoji šalyje grūdų daiginimo laboratorija. Pastebėta, kad net karvių reprodukcinės savybės nuo želmenų pagerėja. Padidėja suėdamo pašaro kiekis. „Yra toks senas posakis: karvės pienas – ant liežuvio. Taigi, jei karvė suėda daugiau pašaro, tai ir pieno ji duos daugiau. Gerėja ir pieno kokybė“, – sako V. Kurutis.

Jo nuomone, nesunkiai galima 2 kg koncentratų pakeisti 2 kg želmenų. Želmenų savikaina yra mažesnė, tad čia būtų ir ekonominis efektas. V. Kuručio nuomone, minusas yra toks, kad grūdus padiegti tenka kasdien, kaip ir kasdien nuimti daigų derlių. Taigi, dirbti tenka 365 dienas per metus.

VšĮ „Mokomasis ūkis“ direktorius Vladas Kurutis turi bene daugiausiai gamybinės patirties – ūkyje želmenys naudojami jau 6 metus

„Skaičiuojame, kad iš 1 kg grūdų gauname maždaug 5 kg želmenų. Nuo padiegimo iki daigų derliaus nuėmimo praeina maždaug 7 paros. Bandėme daiginti įvairius grūdus: pupas, žirnius, liucernas, avižas, miežius, kviečius, kukurūzus. Kaip rodo mūsų patirtis, geriausiai augo miežiai, kviečiai ir žirniai. O štai pupų auginimas buvo gana komplikuotas – jos lepios, linkusios sirgti. Be to, pupų sėkla palyginti brangi: pupų tona kainuoja 270 eurų, o žirnių – 170 eurų. Labai brangu auginti kukurūzus, nes jų sėkla 7 kartus brangesnė negu kviečių“, – praktiškai žiūri V. Kurutis.

Marijampolės r. Gavaltuvos k. ūkininkė Dangirutė Kazakevičienė pasidžiaugė, kad žalumynai labai patiko karvėms, o pieno skonis akivaizdžiai pagerėjo. „Visi, kas paragauja mūsų ūkio pieno, maloniai nustemba – o, koks skanus!“, – patikina D. Kazakevičienė. Ūkis laiko 40 melžiamų karvių, dirba 60 ha žemės.

Marijampolės r. ūkininkė Dangirutei Kazakevičienei svarbu tai, kad žalumynais praturtintą pašarą karvės ėda labai noriai

Pagerėję pieno kokybiniai rodikliai buvo vienas iš stimulų Dangirutei ir Valdui Kazakevičiams vėl planuoti grįžti prie pieno perdirbimo ūkyje – prie kelerius metus jie aktyviai prekiaudavo produkcija ūkininkų turgeliuose, paskui padarė pertrauką, o dabar ketina atnaujinti perdirbimo cechą ir vėl tiekti produkciją tiesiogiai vartotojui.

Gerėja pieno kokybė ir auga gyvulių produktyvumas

ŽŪA Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas prof. Vigilijus Jukna tikina, kad daiginti grūdai yra viena alternatyvų koncentruotiesiems pašarams. Daiguose itin gausu biologiškai vertingų medžiagų, kurios jau yra iš dalies suskaidytos, todėl gyvulio energija gali būti nukreipiama produkcijos gamybai.

„Raciono praturtinimą želmenimis išbandėme ir melžiamų karvių, ir penimų buliukų ūkiuose. Gauti teigiami rezultatai. Penimų buliukų ūkyje fiksuoti 8–10 proc. didesni priesvoriai, gyvuliai pasižymėjo didesniu sveikatingumu, o jų mėsa buvo biologiškai vertingesnė“, – sakė V. Jukna.

ŽŪA Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovasprof. Vigilijus Jukna ir inovacijų projekto„Konkurencingas ūkis“ vadovė Jurgita Baranauskienė neabejoja, kad želmenų auginimas racionų praturtinimui toliau populiarės

Pasak jo, karvių paros primilžiai padidėjo nuo 8 iki 15 proc., priklausomai nuo daigintų grūdų rūšies, piene buvo daugiau baltymų ir riebalų. Be to, pastebimai sumažėjo somatinių ląstelių skaičius, kas irgi yra labai svarbu pieno ūkiams. Pagerėjo ir pieno cheminė sudėtis: nustatytas palankesnis žmogaus organizmui amino rūgščių santykis bei didesnis gerųjų riebiųjų rūgščių kiekis. „Galima teigti, kad toks pienas būtų sveikesnis žmogaus organizmui“, – reziumavo V. Jukna.

Želmenis tyrusi mokslininkė Živilė Tarasevičienė pastebėjo, kad buvo akivaizdūs skirtumai tarp tirtų skirtingų rūšių augalų sėklų želmenų. Buvo tirti žirniai, pupos, liucernos, dobilai, miežiai, kviečiai, kukurūzai. Pastebėta, kad vitamino A buvo gerokai didesnis kiekis daigintų varpinių augalų sėklose, o žirniai, pupos, liucernos išsiskyrė didesniu baltymų kiekiu.

Pasak projekto vadovės J. Baranauskienės, įranga grūdams daiginti atsipirkti turėtų vidutiniškai per 5 metus. „Svarbiausia, kad visi projekte dalyvavę ūkiai ir toliau tęsia želmenų auginimą, nes įsitikino šios inovacijos nauda“, – reziumavo J. Baranauskienė.

Tikimasi, kad naujomis technologijomis susidomės ir kiti gyvulininkystės ūkiai, jau rengiamos tikslios rekomendacijos augintojams.

MŪ inf.