Misūris (JAV). Genetiniai eksperimentai su bakterijomis teikia vilčių, kad jau greitai bus įmanoma kurti augalus, kurie azoto junginių pasigamins patys. Tai būtų revoliucija tiek žemės ūkio, tiek žmonijos sveikatos srityje, rašo „Science Daily“.

Trąšų gamyba yra brangi, teršia aplinką ir gana nepraktiška: į augalą patenka mažiau nei 40 proc. komercinėse trąšose esančio azoto. Kita problema – trąšų nuotėkos, kurios patenka į vandens telkinius ir ten sukelia nekontroliuojamą dumblių augimą, dažnai turintį katastrofinių pasekmių žemiau esantiems augalams ir gyvūnams.

Vašingtono universiteto specialistai sukūrė bakterijas, kurios geba ore esančias azoto dujas paversti azoto junginiais. Šis procesas, dar vadinamas azoto fiksacija, yra reikšmingas žingsnis kuriant augalus, kuriems trąšų nebereikėtų.

Augalams taip reikalingas azotas sudaro net apie 80 proc. atmosferos, tačiau jie jo pasiekti (fiksuoti) negali. Užtat tai gali kai kurios melsvabakterių rūšys, kurios vykdo fotosintezę visai kaip augalai.

„Melsvabakterės yra vienintelės bakterijos, gyvenančios pagal cirkadinį paros ritmą“,  – teigia profesorius Himadris Pakrasis (Himadri Pakrasi). Dieną šie mikroorganizmai saulės energiją verčia į cheminę, kurią naudoja fiksuoti azotui nakties metu.

Taigi mokslininkai sugalvojo perkelti Cyanothece bakterijų genus, kontroliuojančius paros ritmo mechanizmą, į kitas melsvabakteres (Synechocystis) kad jos irgi gebėtų pasigaminti azoto iš oro. Netrukus tyrėjai išsiaiškino, kokia genų kombinacija reikalinga, kad modifikuotose bakterijose azoto fiksavimo tempas, lyginant Cyanothece, pasiektų 30 procentų.

„Tai reiškia, kad šis inžinerinis planas yra realiai įgyvendinamas – sako H. Pakrasis. – Turiu pripažinti, kad šis pasiekimas viršijo mano lūkesčius.”

Toliau komanda sieks geriau suprasti procesą ir bendradarbiauti su kitais augalų tyrėjais siekiant pritaikyti žinias kitu lygiu: kuriant azotą fiksuojančias maistines kultūras.

MŪ inf.