Seulas. Pietų Korėjos ir Kinijos mokslininkai išvedė genetiškai modifikuotas kiaules, kurioms būdinga gerai išvystyta raumenų masė. Genetikai mano, kad tokie gyvuliai turi ateitį ir bus pirmieji, kuriuos pripažins tinkamais žmonių maistui.

Mokslo žurnalas „Nature" skelbia, kad Pietų Korėjos ir Kinijos genetikams pavyko pasiekti iškeltą tikslą - išvesti gyvulius, iš kurių būtų galima gauti daugiau liesos mėsos. Pakeitę vieną geną, jie išvedė kiaules, kurios yra „dvigubai raumeningesnės" nei įprastų veislių.

Raktu į sėkmę tapo miostatino geno (MSTN) mutacija. MSTN slopina raumenų ląstelių augimą, tačiau sutrikus jo funkcijai, miocitai ima sparčiai daugintis ir sudaro nenormalaus dydžio raumenų skaidulas.

Mokslininkai teigia, kad, palyginti su tradicine metodika, kai genai perkeliami iš vienos rūšies į kitą, jų atlikta genetinė modifikacija buvo „nesudėtinga ir nedrastiška". Mokslininkai tikisi, kad kontroliuojančios institucijos atsižvelgs į šį faktą, ir naująją kiaulių veislę bus leista naudoti žmonių maistui. Baiminantis neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai, iki šiol nė viena pasaulio valstybė dar neleido naudoti genetiškai pakeistų gyvulių mėsos.

Biologas Jin-Soo Kim iš Nacionalinio Seulo universiteto atskleidė, kad panašios genų mutacijos galėtų vykti ir natūraliai. „Mes galėjome pasiekti panašių rezultatų veisimo būdu, tačiau naujų veislių sukūrimas užtruktų dešimtmečius", - pasakojo specialistas. Jis neatmeta galimybės, kad genų inžinerijos pagalba galima išvesti kiaules, atsparias afrikinio kiaulių maro virusui.

Kol kas tyrimai yra eksperimentiniai. Tyrėjams pavyko klonuoti 32 paršelius, tačiau tik 13 išgyveno iki 8 mėn. amžiaus. Šiuo metu gyvi 2 paršai, tačiau tik vieną galima laikyti visiškai sveiku. Pietų Korėjos mokslininkams teks susidoroti ir su kitomis fiziologinėmis problemomis, kurios kils dėl itin raumeningo gyvulių kūno. Pavyzdžiui, padidėjus naujagimių paršelių svoriui, padidės paršiavimosi komplikacijų rizika.

MŪ inf.