Paryžius. Prancūzijos ir Škotijos universitetų mokslininkai pastebėjo, kad avių bandoje pamėgdžiojimas lemia gebėjimą maksimaliai greitai ištyrinėti aplinką, susirasti pašaro ar išvengti galimų pavojų. Toks reiškinys, kai organizmas savo spalva ar elgesiu tampa panašus į kitą gyvūną ir dėl to padidėja tikimybė išgyventi, vadinamas mimikrija,

Kaip rašo „Science Daily", daugelis gyvūnų rūšių gyvena grupėmis ir toks modelis suteikia galimybę geriau apsisaugoti nuo plėšrūnų atakų, taip pat žymiai pagerina pašaro paieškas. Mimikrija yra daugelio kolektyvinių veiksmų pagrindas, tačiau vertinant jos mastą gyvūnų grupėje reikia atsižvelgti į kelis aspektus. Avis ne visada aklai atkartoja šalia esančio gyvūno elgesį, jos individualią reakciją gali nulemti daug veiksnių (sveikatos būklė, jauniklių buvimas). Pavyzdžiui, avis, pamačiusi, kad kiti bandos gyvūnai telkiasi į vieną vietą, gali sureaguoti lėčiau ir prisijungti prie grupės vėliau. Kitos bandos avys, matydamos, kad yra tokių, kurios neskuba, perims pastarųjų elgesį ir taip pat dels. Taigi, kiekvieno individo motyvacija elgtis pagal bandos taisykles gali nulemti visos grupės judėjimo dinamiką.

Tirdami kolektyvinį avių judėjimą, biologai stebėjo laisvai ganomą 100 merinosų veislės avių pulką. Tyrėjai atskleidė, kad mimikrija padeda labai greitai mobilizuoti visus grupės narius vienam tikslui. Ši savybė pasireiškia ganantis naujose vietose arba persigrupuojant. Pastebėta, kad kiekviena avis bando suderinti du prieštaringus motyvus: ištirti pakankamą naujos pievos plotą ir nenutrūkstamai palaikyti ryšį su kitais bandos nariais, kad gautų informacijos apie saugumą.

Manoma, kad elgesio mimikrija avims išsivystė evoliucionuojant, kad padėtų gyvūnams anksti pastebėti plėšrūną ir nuo jo pabėgti. Tokie etologiniai tyrimai svarbūs, siekiant geriau pažinti bandos tarpusavio komunikaciją, nes žinant gyvūnų elgesio priežastis, lengviau užtikrinti jų gerovę.

MŪ inf.