
Vašingtonas, kovo 16 d. Augalai dar naktį pradeda ruoštis vabzdžių dienos antpuoliams, gamindami medžiagas, sutrikdančias kenkėjų virškinimo sistemą, – mokslininkų išvadas skelbia portalas „Science Daily".
„Stebint augalus atrodo, kad jie nieko neveikia, - pasakoja Rice universiteto profesorė Janet Braam. - Todėl įdomu stebėti didelį sujudimą, vykstantį genetiniame lygmenyje. Tai panašu į tvirtovę, besirengiančią apgulčiai."
Mokslininkai seniai žino apie augalų vidinį paros, arba cirkadinį laikrodį, kuris leidžia jiems orientuotis laike nepriklausomai nuo apšvietimo, tačiau tik neseniai šis procesas pradėtas tirti genetiniais įrankiais. Specialistai atrado, kad beveik trečdalį baltažiedžio vairenio - dažniausiai tyrimams pasirenkamo augalo - genų valdo cirkadinis ciklas.
„Norėjome sužinoti, ar šie vidinio laikrodžio reguliuojami genai leidžia augalui pasirengti ne tik saulėtekiui, bet ir vabzdžių atakoms," - eksperimentą aiškina biochemikas Michaelas Covingtonas.
Mokslininkai atskyrė dvi vairenių grupes ir užleido tam tikros rūšies vikšrais, kurie maitinaisi šiais augalais. Vienoje grupėje vikšrų vidinis laikrodis buvo „pasuktas" taip, kad jie pradėtų maitintis tada, kai augalai gyvena nakties ritmu. Normaliomis sąlygomis vaireniai yra gana atsparūs vikšrams, tuo tarpu užklupti nakties metu jie buvo nugraužti.
Priežastis - hormonas jazmonatas, kurį augalai naudoja gaminti medžiagoms, sutrikdančioms vikšrų virškinimo sistemą. Paaiškėjo, kad dieną vaireniai, atsižvelgdami į cirkadinio laikrodžio parodymus, padidina jazmonato kiekius. Ir ne tik jo, bet ir kitų cheminių medžiagų, kurios, pavyzdžiui, apsaugo nuo bakterijų.
„Jazmonato apsaugą naudoja beveik visi augalai, įskaitant pomidorus, ryžius ir kukurūzus, - sako biochemijos ir ląstelių biologijos specialistas Wassimas Chehabas. - Išsamesnės žinios apie tai, kaip augalai valdo šiuos hormonus, gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kurie kenkėjai padaro daugiau žalos nei kiti, ir sugalvoti naujų gynybos strategijų."
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
„Dirvožemis ir aplinka – 2026“: mokslas, praktika ir sprendimai tvariai ateičiai
2026-04-23 -
Kokia durpžemių nauda
2026-04-22 -
Mineralinio azoto labiausiai stinga Aukštaitijos laukams
2026-04-15
Skaitomiausios naujienos
-
Žemės ūkio bendrovė atleidžia daugiau nei pusę darbuotojų
2026-04-15 -
Dirbamos žemės nuoma: kodėl neužtenka susitarti žodžiu
2026-04-07 -
Valstybinės žemės pardavimas: maži sklypai, didelės kainos?
2026-04-16




(0)