Berlynas. Masiniai galvijų, žirgų, avių apsinuodijimai nuodingomis žolėmis JAV ir Australijoje sudomino Vokietijos specialistus. Ar šylantis klimatas ir su tuo susiję augmenijos pokyčiai pavers Europos pievas mirtį nešančiu jauku?

Viurcburgo universiteto (Vokietija) mokslininkų komanda, bendradarbiaudama su kolegomis iš JAV, siekė išsiaiškinti, ar toksiškų augalų, kurie šilto klimato zonose kelią žolėdžiams mirtiną pavojų, problema yra aktuali ir Europoje. Tiesa ta, kad gyvulių apsinuodijimus lemia ne pati žolė, o plika akimi nematomi Epichloë genties grybeliai – endofitai, gyvenantys augalo viduje. Abu organizmai sudaro naudingą simbiozę: žolė teikia grybeliui maisto medžiagas, o endofitas apsaugo augalą nuo kenkėjų, padeda susidoroti su sausros stresu.

„Apie šia simbiozę sužinota tiriant ganomų karvių, avių apsinuodijimus Naujoje Zelandijoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje“, – teigė prof. Jochenas Krausas (Jochen Krauß) iš Viurcburgo universiteto. Manoma, kad 2002 m. Australijoje dėl apsinuodijimo nuodingais augalais nugaišo apie 100 tūkst. gyvulių, o ūkininkai patyrė 2 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Tačiau ne visi laiko grybelį grėsme. Augalų selekcininkai ir žemdirbiai džiaugiasi šia simbioze, kuri didina atsparumą sausrai. Dėl šios priežasties kai kurios sėklos specialiai užkrečiamos endofitais.

Europoje užregistruota nedaug gyvulių apsinuodijimų žole atvejų, tačiau iki šiol nebuvo žinomas ganyklų užsikrėtimo endofitais mastas. Pirmą kartą išsamiai įvertinę Vokietijos pievas, mokslininkai nustatė, kad iš trylikos tirtų augalų rūšių penkios buvo užsikrėtusios Epichloë genties grybeliais, kurie gamina vabzdžiams ir stuburiniams nuodingas medžiagas. Duomenys paskelbti mokslo leidinyje „Applied and Enviromental Microbiology“.

Tyrėjai vis dar aiškinasi, kokia yra naminiams gyvuliams kenksminga toksinų koncentracija, kuri sukelia klinikinius simptomus ir net gaišimą, tačiau džiugina tai, jog arklių, galvijų, avių apsinuodijimo riziką galima sumažinti santykinai nedidelėmis pastangomis. „Ūkininkai turėtų padidinti ganyklų augalų įvairovę ir vengti vienmečių monokultūrų, pavyzdžiui, avižuolės. Gyvuliai masiškai apsinuodija tose vietovėse, kuriose jie yra priversti ėsti nuodingus augalus, nes nėra alternatyvų. Pievose, kuriose auga daugybė skirtingų augalų rūšių, gyvūnai gali rinktis, todėl organizme nesusikaupia pavojinga alkaloidų dozė“, – sakė prof. Jochenas Krausas.

Didesnė augalų įvairovė rekomenduojama ir dėl visuotino klimato atšilimo. Augalai, sudarantys simbiozę su endofitais, yra labiau atsparūs sausrai, todėl, tikėtina, turi geresnes išlikimo ir plitimo galimybes. Jei metinė Europos žemyno temperatūra ir toliau kils, neatmetama tikimybė, jog apsikrėtę augalai užims vis didesnį pievų ir ganyklų plotą.

MŪ inf.