Trakų Vokė. Žemės ūkio mokslininkai tiria nuotekų dumblo komposto įtaką energinių augalų biomasės formavimui ir dirvožemio savybėms. Pirmieji rezultatai rodo, kad biomasės sausųjų medžiagų derlius gerokai padidėja trečiais auginimo metais, tačiau ne visų augalų.

„Tręšimas komunalinių nuotekų dumblo kompostu (NDK) padėtų taupyti išlaidas trąšoms, nes šio komposto galima gauti nemokamai iš įvairių Lietuvos miestų nuotekų valymo įmonių, - sako LAMMC Vokės filialo Lengvų dirvožemių ir augalininkystės mokslų skyriaus vedėja dr. Eugenija Bakšienė. - Be to, tai vienas iš nuotekų dumblo utilizavimo būdų".

LAMMC Vokės filialo Lengvų dirvožemių ir augalininkystės mokslų skyriaus vedėja vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Eugenija Bakšienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Jelena Titova tiria nuotekų dumblo komposto įtaką energinių augalų biomasės formavimui ir dirvožemio savybėms

Mokslininkė dr. Jelena Titova atkreipia dėmesį, kad nuotekų dumblo kompostą reikėtų naudoti labai atsargiai, laikantys aplinkosauginių reikalavimų, nes dumble ir jo komposte yra didelė sunkiųjų metalų koncentracija, todėl itin svarbu reguliuoti tręšimą, kad tai neigiamai nepaveiktų aplinkos ir dirvožemio.

LAMMC Vokės filialo mokslininkai tyrė, kokią įtaką tręšimas komunalinių nuotekų dumblo kompostu daro dirvožemiui ir energinių augalų biomasės derliui. Tyrimai buvo atlikti 2012-2014 m. priesmėlio paprastajame išplautžemyje auginant netradicinius daugiamečius žolinius augalus - sidas (Sida hermaphrodita (L.) Rusby), pavėsinius kiečius (Artemisia dubia Wall.) ir drambliažoles (Miscanthus × giganteus). Dirva buvo ruošiama taikant tradicinę ariminę technologiją.

Drambliažolės

Tyrimo metu energiniai žoliniai augalai buvo tręšiami mineralinėmis trąšomis ir nuotekų dumblo kompostu pagal schemą: be trąšų (kontrolinis variantas), N₉₀P₆₀K₉₀, NDK 20 t/ha, NDK 40 t/ha, NDK 80 t/ha. Mineralinės trąšos buvo beriamos kasmet, nuotekų dumblo kompostas įterptas tik prieš bandymo įrengimą.

Nuotekų dumblo komposto sudėtis: N_sum. - 1,49 proc., P_sum. - 8292 mg/kg, K_sum. - 4082 mg/kg. Komposte buvo didelės koncentracijos sunkiųjų metalų: kadmio (Cd) - 4,21, chromo (Cr) - 53,4, nikelio (Ni) - 58,5, švino (Pb) - 50,6, vario (Cu) - 120,6, cinko (Zn) - 770,0 ir geležies (Fe) - 6187 mg/kg.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nuotekų dumblo ar nuotekų dumblo komposto cheminę sudėtį reikėtų nustatinėti kiekvieną kartą prieš naudojant juos tręšimui, kadangi jų cheminė sudėtis kinta. O nuo cheminių elementų, tarp jų ir sunkiųjų metalų, koncentracijos nuotekų dumble arba NDK priklauso, kokią jų normą galima naudoti tręšimui.

Įtakadirvožemiui

Per trejus eksperimento metus nustatyta bendra dirvožemio rūgštėjimo tendencija. Dirvožemyje, kur augo energinės žolės, tręšimas NDK dažniausiai silpnino dirvožemio rūgštėjimą arba net didino pH.

Pavėsiniai kiečiai

Po trejų tyrimo metų tręšimas visomis nuotekų dumblo komposto normomis dažniausiai esmingai, palyginti su netręštu dirvožemiu, didino N_sum. ir P₂O₅ koncentraciją (atitinkamai iki 0,089-0,113 ir 300-378 mg/kg). K₂O koncentracija dirvožemyje nuo tręšimo nuotekų dumblo kompostu taip pat padidėjo, bet neesmingai.

Daugelio sunkiųjų metalų (chromo, vario, švino, cinko, nikelio ir kadmio) koncentracija nuotekų dumblo kompostu tręštuose dirvožemiuose, kur augo žoliniai augalai, buvo iš esmės didesnė nei netręštuose, bet neviršijo šiuo metu Lietuvoje leistinų normų.

Įtakabiomasėsderliui

Gero biomasės derliaus galima tikėtis antraisiais, trečiais energinių žolių auginimo metais.Iš tirtų žolinių augalų trečiaisiais augimo metais didžiausias buvo drambliažolių ir pavėsinių kiečių biomasės sausųjų medžiagų (SM) derlius (14,9 t/ha ir 11,3 t/ha atitinkamai).

Tręšimas nuotekų dumblo kompostu kiečių biomasės SM derlių iš esmės didino tik trečiaisiais auginimo metais, patręšus 20 t/ha ir 80 t/ha komposto (atitinkamai nuo 4,9 t/ha iki 7,0 t/ha ir 6,8 t/ha). Sidų ir drambliažolių biomasės SM derliui tręšimas nuotekų dumblo kompostu eksperimento metu neturėjo esminės įtakos.

Sidos

Tačiau mokslininkai eksperimentą tęsia. 2016 metais lauką papildomai patręšė nuotekų dumblo kompostu. Daugiamečiai energiniai augalai augs dar ketverius metus. Naujo eksperimento pabaigoje bus aiškiau, ar yra ekonominė nauda tręšiant energines žoles nuotekų dumblo kompostu. Taip pat tikimasi nustatyti, kaip toks ilgalaikis tręšimas veikia aplinką ir dirvožemį.

Anot LAMMC Vokės filialo mokslininkių, energinių augalų auginimas - tai pirmiausia priemonė pagerinti ekologinę būklę, o nuotekų dumblo naudojimas tręšimui yra siekimas surasti geriausią būdą jį utilizuoti.

Jei būtų nustatyta, kad naudos gaunama daugiau nei žalos, tuomet galima bus rekomenduoti plačiai naudoti nuotekų dumblo kompostą energiniams augalams tręšti.

MŪ inf.