Babtai (Kauno r.). Tokių stambių slyvų ar saldžių kriaušių, kokios puikuojasi prekybos centruose, mūsų šalies klimato sąlygomis vargu ar galima išauginti. Tačiau mokslininkai ragina sodininkus drąsiau auginti slyvas, kriaušes, taip pat ir vyšnias bei trešnes, nes jų poreikis yra didelis.

Lietuvos versliniuose soduose vyrauja obelys - jos užima 2 990 ha. Nedaug atsilieka juodųjų serbentų plotai - 2 843 ha. Braškynai užima 847 ha, avietynai - 227 ha. O štai slyvų ir kriaušių auginama visai mažai - atitinkamai 35 ir 31 ha. Realiai šie plotai gali būti dar mažesni, mat pastarosios trys žiemos buvo itin nepalankios vaismedžiams.

Slyvas auginti rizikingiau negu obelis

Kaip pastebi LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus mokslininkas Juozas Lanauskas, kažkada Lietuvoje slyvų auginta daugiau, tačiau pastaruoju metu jų plotai visai susitraukė. Tam įtakos turėjo kelios iš eilės nepalankios žiemos ir naujos šių vaismedžių ligos. Versliniuose soduose slyvas sudėtinga auginti ir dėl to, kad tai labai augūs medžiai. Tad mokslininkai siekia rasti poskiepius, kurie sumažintų slyvų augumą.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus mokslininkas Juozas Lanauskas

Šiuo metu SDI atliekami Žemės ūkio ministerijos remiami badymai, kurių metu norima išsiaiškinti, kuris poskiepis slyvoms tinkamesnis - įprastas Lietuvoje skėstašakės slyvos (kaukazinės) ar Vangenheimo vengrinės sėjinukai (pastarasis labai populiarus Lenkijoje). Auginama 12 veislių: Kometa, Renklod rannij Doneckij, Čačanska Rana, Uleno renklodė, Violetta, Zarečnaja ranniaja, Oda, Ediburginė, Jubileum, Kijevo vėlyvoji, Stenley ir Valor. Kol kas slyvynas dar labai jaunas, pernai buvo pirmieji derėjimo metai, tad daryti išvadas dar ankstoka.

Kometa - vienos gausiausiai Lietuvoje derančių slyvų, nors ir nėra pačios skaniausios bei saldžiausios. Laikoma, kad desertinėse slyvose turi būti bent jau 12,5 proc. tirpių sausųjų medžiagų, o Kometos vaisiuose jų yra tik 10,8 proc.

„Planuojant užsodinti slyvyną, reikėtų galvoti apie desertinių slyvų auginimą. O žinant, kad pirkėjas pirmiausia perka akimis, tai būtina pasirinkti veisles su kuo gražesniais vaisiais. Vartotojai mėgsta vienu dydžiu didesnius vaisius: jei vyšnia, tai ji turi būti kaip slyva, jei slyva - tai kaip obuolys", - pirkėjų reiklumą priminė J. Lanauskas.

Iš pirmųjų tyrimų rezultatų aiškėja, kad stambiausius vaisius sunokino Kijevo vėlyvoji ir Čačanska ranniaja, tačiau jos nebuvo iš pačių derlingiausių. Derlumu jas pralenkė Kometa. Pagal pomologinį skirstymą, slyvos laikomos stambiomis, kai jų masė viršija 31 d, labai stambiomis - masė didesnė kaip 41 g. „Renkantis veislę, reikėtų orientuotis į labai stambius vaisius vedančias slyvas, nes iš užsienio į prekybos tinklus atvežama ir po 50, ir po 60 g sveriančių slyvų", - sako J. Lanauskas.

Konferencinė - populiariausių kriaušių veislė

Kriaušių plotai mūsų šalyje iš esmės nedidėja dėl dviejų priežasčių - menko atsparumo žiemojimui ir jautrumo degligei. „Jei tik aplinkoje atsiras deglikės užkratas, tai pirmiausia susirgs gudobelės, o tada iš karto ir kriaušės", - pastebi SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys. Be to, kriaušynuose gana dažnas reiškinys - neatitikimas tarp veislės ir poskiepio. Tokie medžiai būna pasmerkti lėtam nykimui.

Perkant kriaušių sodinukus, būtina atidžiai rinktis medelyną, nes galima prisidaryti daug bėdos įsivežus bakterine degline užkrėstą sodinamąją medžiaga.

Kriaušių veislė Konferencinė vis dar niekam neužleidžia savo pozicijų

Auginant kriaušes, kaip ir slyvas, svarbu suvaldyti vaismedžių augumą. Tai geriausia padaryti parenkant tinkamus poskiepius ir tam tikrais būdais formuojant vaismedžius: pavyzdžiui, Mikado forma, kai iš vieno kamieno į skirtingas puses leidžiama augti 4 pagrindinėm šakom. Taip suformuojamas keturstiebis vaismedis, sumažinamas augumas, o visi vaisiai būna geriau apšviesti saulės.

Kriaušės yra ilgaamžiai medžiai, dera 40-60 metų, o maksimalų derėjimą pasiekia nuo 7-8 augimo sode metų. Kaip rodo SDI atlikti moksliniai tyrimai, tinkamiausios versliniams kriaušynams būtų veislės Konferencinė, Mramornaja ir Lukna.

Veislė Konferencinė pagal populiarumą yra nepralenkiama visoje Europoje. Kitos pagrindinės ES auginamos veislės yra Abate F, William BC, Blanquila, Doyenne de Comise ir Guyot.

MŪ inf.