Dublinas. Airijos ūkininkai susidomėjo galimybe įvairinti galvijų pašarus jūržolėmis. Pridėjus į tradicinę žolę nedidelį kiekį jūržolių, karvės išskiria iki 99 procentų mažiau metano dujų, rašo britų dienraštis „The Independent“.

Pirmas šį dėsningumą pastebėjo Kanados ūkininkas. Jo galvijai, kurie ėsdavo į krantą išplautas jūržoles, buvo sveikesni ir ilgiau rujodavo. 2014 metais tai patvirtino Kanados mokslininkai, kurie taip pat iškėlė hipotezę, kad jūržolės stipriai sumažina karvių išskiriamo metano kiekį.

Hipotezei ištirti 2016 m. kanadiečiai sujungė jėgas su kolegomis iš Australijos Džeimso Kuko universiteto. Mokslininkai stebėjo, kaip karvių skrandžio bakterijos reaguoja į 20 skirtingų jūržolių rūšių. Jie atrado, kad raudonieji dumbliai Asparagopsis taxiformis buvo itin efektyvūs: užteko įmaišyti vos 2 proc. šių jūržolių į pašarą, kad metano emisija sumažėtų 99 procentais.

Paskaičiuota, kad viena karvė per metus išskiria 70-120 kg metano. Šios šiltnamio dujos, manoma, per šimtą metų aplinkai padaro 25 kartus daugiau žalos nei anglies dioksidas. Žemės ūkis ir miškininkystė sudaro apie ketvirtadalį pasaulio šiltnamio dujų emisijų.

Airijos ūkininkų asociacija (IFA) pareiškė, kad tyrimas atveria galimybę plėtoti „tvarų žole paremtą Airijos maisto gamybos modelį“. Asociacijos aplinkos departamento vadovas Tomas Kūnis (Thomas Cooney) pakvietė Airijos mokslininkus „nedelsiant įvertinti tyrimo potencialą Airijos žemės ūkio kontekste.“

„Esame salos valstybė, turime labai ilgą pakrantės liniją, – prideda Airijos parlamento narys Maiklas Ficmorisas (Michael Fitzmaurice). – Jeigu mums pavyktų išvystyti jūržolių pramonę, tai duotų daug naudos mūsų ekonomikai.“

MŪ inf.