Akademija (Kėdainių r.). Nors ekspertai prognozuoja vėlyvesnę javapjūtę, tikimasi, kad dėl vietomis išgulusių pasėlių bendras grūdų derlingumas neturėtų smarkiai sumažėti.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkai dr. Virginijus Feiza, dr. Jūratė Ramanauskienė ir dr. Virmantas Povilaitis parengė antrąją šį sezoną žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozę Lietuvoje.

Situaciją laukuose įvertinę ekspertai konstatuoja, kad žemės ūkio augalų derlingumo prognozė liepos 20 dienai išlieka tokia pati, kaip buvo prognozuota birželio 25 d.

Nors dažni lietūs, neretai liūtinio pobūdžio bei lydimi gūsingo vėjo, atskirų ūkininkų žieminių kviečių laukuose javus paguldė, tačiau tai neturės ženklesnės įtakos numatomam derlingumui nacionaliniu mastu.

Išgulimo lokacija Lietuvos regionuose ir pats išgulimo intensyvumas laukuose labai nevienodas. Javai beveik neišgulę Rytų, Vakarų regionuose ir Suvalkijoje. Kiek daugiau (dažniausiai vietomis) išgulę Šiaurės bei Vidurio Lietuvoje. Nors Šiaurės Lietuvoje gausiai prilijo, bet didesnio javų išgulimo pavyko išvengti, kadangi nebuvo stipresnio vėjo.

Šiuo metu dirvose drėgmės pakanka, o sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose jos yra perteklius.

Javų atsparumui išgulimui didelės įtakos turėjo ir veislių genetinės savybės. Pastebėtina, jog gerą atsparumą išgulimui parodė naujos lietuviškos žieminių kviečių veislės.

Išgulusiuose javų pasėliuose gali sumažėti grūdų derlius ir pablogėti jo kokybė: bręsta smulkesni grūdai, tikėtini prastesni kokybiniai rodikliai – mažesnė saiko masė, mažesnis krakmolingumas ir baltymingumas. Tikėtinas padidėjęs grūdų užsikrėtimas patogenais. Šių nepalankių padarinių lygis labai priklausys nuo kritulių kiekio per ateinančias 2–3 savaites.

Prognozuojama, kad šiais metais javapjūtė gali prasidėti 2–3 savaitėmis vėliau nei įprastai.

Vakarų Lietuva

Augalų intensyviausio augimo laikotarpiu – birželio mėnesį iškrito 70,2 mm kritulių arba 106,2 proc. standartinės 1991–2020 metų klimato normos (SKN). Vidutinė oro temperatūra buvo 14,7 °C (0,5 °C žemesnė už SKN). Dirvožemio drėgmė 0–10 cm gylyje mėnesio pradžioje buvo 14,4 proc., viduryje – 16,4, o mėnesio pabaigoje – 20,8 proc., 10–20 cm gylyje, atitinkamai: 15,6; 17,5 ir 21,9 proc.. Optimaliam augalų augimui dirvožemio drėgmės trūko tik birželio mėnesio pradžioje.

Liepos pirmoje pusėje (1–15 d.) iškrito 35 mm kritulių arba 40,2 proc. mėnesio normos, vidutinė oro temperatūra buvo 17,1 °C.

Birželio mėnesio hidroterminis koeficientas rodė perteklinį drėgnumą (HTK = 1,6), o liepos mėnesio 1–15 dienų – optimalų drėgnumą (HTK = 1,4). Dėl vėsesnių ir drėgnų orų augalų vystymasis vėluoja.

Pasėliai, kurie buvo laiku ir kokybiškai nupurkšti pesticidais, gražūs, beveik nematyti ligų ar kenkėjų pažeistų augalų ir atvirkščia – kai kuriuose pasėliuose derlingumą gali sumažinti išplitusios ligos.

Ankstyvųjų veislių bulvės kasamos, vėlyvųjų bulvių vystymosi tarpsnis įvairus. Ant lapų yra kolorado vabalų. Dėl šilumos stokos kukurūzai prastesni nei pernai.

Herbicidais nenupurkštuose pasėliuose suvešėjo baltosios balandos, trikertės žvaginės, bekvapiai šunramuniai, trumpamakščiai rūgtys, rugiagėlės, usnys ir kitos piktžolės, o pasėliuose, kuriuose taikyta neariminė žemdirbystė, plinta ir paprastosios rietmenės bei šerytės.

Žirnių ankštys jau pasiekusios būdingą ilgį, pasėliai gražūs. Žieminiai miežiai pilnoje brandoje. Pavieniai laukai jau nukulti. Kiti žiemkenčiai bręsta, jų šiaudai gelsta. Pasėliai beveik neišgulę.

Prognozuoti, kada prasidės pagrindinė javapjūtė, sunku, nes pasėliai dar nesubrendę. Javapjūtės pradžią lems buvę vėsesni birželio mėnesio orai ir liepos antrojo dešimtadienio pirmąjį penkiadienį prasidėję gausesni lietūs. Žemaitijoje javapjūtė prasidės vėliau nei pernai. Jei meteorologinės sąlygos bus palankios, galėtų prasidėti po trijų ar net po keturių savaičių.

Vidurio Lietuva

Remiantis Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis, birželio vidutinė oro temperatūra beveik atisitiko daugiaemtę oro temperatūrą, o kritulių iškrito 86,1 mm ir buvo daugiau, palyginti su daugiamečiu vudurkiu (62,5 mm). 

Liepos  pirmąjį dešimtadienį vyravo permainingi orai. Vidutinė oro temperatūra buvo 0,4 °C aukštesnė nei norma (norma 17,7 °C). Kritulių iškrito 8,8 mm (norma 16 mm). Dirvose drėgmė sumažėjo ir pasiekė augalų vytimo drėgmės kiekį.

Liepos antrąjį dešimtadienį (11–17 d.) dažnai palydavo. Liepos 16 d. ypač gausiai palijo. Iškrito 22,6 mm kritulių, o per visą minėtą laikotarpį iškrito 29 mm kritulių. Pūtė stiprus vėjas. Drėgmės kiekis dirvose labai padidėjo ir jos tapo net šlapios.

Kaip rodo drėgmės dirvožemyje stebėjimo duomenys, Dotnuvoje birželio pirmą dešimtadienį dirvos buvo drėgnos. Dirvos 0–10 bei 10–20 cm sluoksnyje visų pasėlių augimui drėgmės pakako. Tokia pat situacija išliko ir birželio antros ir trečios dekados laikotarpiu. Liepos pirmą dekadą, dirvoms pradžiūvus, drėgmė žieminių kviečių, cukrinių runkelių laukuose sumažėjo iki augalų vytimo drėgmės, tačiau 10–20 cm sluoksnyje drėgmės buvo pakankamai. Liepos antrąją dekadą drėgmės atsargos dirvoje labai padidėjo. Viršutinis dirvos 0–10 cm sluoksnis tapo ne tik drėgnas, bet ir šlapias.

Vidurio Lietuvoje visi pasėliai atrodo neblogai, išskyrus tuos, kurie paskutiniu metu pagulė ar net smarkiai išgulė. Visų pirma tai žieminių kviečių pasėliai. Tai galėjo įvykti ir dėl tręšimo azotu klaidų, ir dėl liūtinio pobūdžio gausių kritulių, lydimų stipraus vėjo gūsių. Išgulimo laipsnis įvairus – nuo pagulimo (šiaudas tik šiek tiek palinkęs) bei išgulimo atskirose lauko vietose iki stipraus, ištisinio išgulimo.

Neišgulę žiemkenčių pasėliai atrodo gerai arba labai gerai. Tai rodo pasiektą aukštą žemdirbystės kultūrą Lietuvoje. Tokių laukų yra didžioji dauguma. Žiemkenčių pasėliai tankūs, lygūs, nepiktžolėti, beveik neligoti. Žieminiai miežiai jau pilnoje brandoje, neišgulę. Juos jau būtų galima kulti, tačiau lietingi orai bei šlapios dirvos trukdo pradėti javapjūtę.

Suvalkija

Birželio II dešimtadienio vidutinė paros temperatūra buvo +15,8 °C, t. y. 0,4 °C mažesnė už SKN. Kritulių kiekis (4,5 mm) sudarė tik šeštadalį SKN (birželio II dešimtadienio kritulių norma 26 mm).

Birželio III dešimtadienio oro temperatūra buvo 16,0 °C, t. y. 0,7 °C mažesnė negu SKN. Kritulių kiekis buvo artimas SKN, iškrito 22 mm. 

Liepos mėnesio I dešimtadienis buvo šiltas, vidutinė paros temperatūra buvo 18,3 °C (SKN -17,9 °C). Kritulių iškrito 23,2 mm (dešimtadienio norma – 30 mm). Šiuo metu tęsiasi šilti ir lietingi orai. Susidaro labai palankios sąlygos plisti grybinėms augalų ligoms.

Marijampolės apskrityje išgulusių pasėlių labai nedaug. Tam įtakos galėjo turėti vėsus ir sausas pavasaris bei vasaros pradžia. Žieminiai javai užaugo neaukšti, pasėliai tolygūs. Žieminiuose kviečiuose daug grybinių ligų ant lapų, taip pat ir varpos turi septoriozės pažeidimų. Ankstyvesnių veislių visi lapai pažeisti ligų, nudžiūvę.

Yra išgulusių plotų. Tose vietose, kur buvo stiprios liūtys su vėju, yra atskiri ruožai išguldytų vasarinių miežių ir žieminių kviečių. Bet tai sudaro mažą procentą visų pasėlių. Marijampolės apskrityje labai nedaug krušos pažeistų pasėlių.

Augalai labai nevienodai bręsta, kadangi pagrindinis stiebas daug kur pažeistas pavasarinių šalnų (ypač rapsų). Tai leido vystytis šoninėms šakoms, kurios vėliau žydi ir bręsta. Retesni pasėliai labai žolėti.

Žirnių ir pupų pasėlių būklė gera. Gausu amarų. Yra dėmėtligės, askochitozės pažeidimų. Cukrinių runkelių pasėliai švarūs, bet yra nemažai žyduolių augalų. Matyt, tam įtakos turėjo šaltas pavasaris. Plinta bakterinė dėmėtligė, ypač krušos pažeistuose augaluose. Bulvių pasėliai gražūs, ankstyvos bulvės kasamos. Nemažai kolorado vabalų. Esant drėgniems orams pradėjo plisti bulvių maras. Kanapių pasėliai šiais metais atrodo gerai, tad galima tikėtis gero derliaus.

Šiuo metu padaugėjo kritulių (per savaitę iškrito 32,4 mm), kai kuriuose laukuose yra stovinčio vandens, pradeda gulti žirnių pasėliai.

Šiaurės Lietuva

Šiaurės Lietuvą skalbė lietus, lijo dažnai, kelias dienas palijo gausiai, priemolių dirvos stipriai įmirkę, o žemesnėse vietose po didesnio lietaus užlietos. Smarkaus vėjo nebuvo, pasėliai tik vietomis išgulę, prognozuojama, kad sugulę tokioje drėgmėje gulintys grūdai turėtų sudygti varpose. Akivaizdu, kad žalos bus, biologinis derlius skirsis nuo nuimto, tik nuostoliai nevienodi: kai kas nukentės dėl kokybės, kai kas dėl to, kad greičiausiai negalės paimti gulinčių javų. Šiemet javams buvo palankios meteorologinės sąlygos, jie užaugo, tačiau akivaizdu, kad bus derliaus nuėmimo problemų.

Augalų vystymasis šiek tiek atsilieka nuo praeitų 2024 m., bet tai normalu, atsižvelgiant į oro sąlygas, nes dažnas lietus, neaukšta temperatūra stabdo brendimą ir augalų senėjimą.

Pagal Joniškėlio bandymų stoties meteorologinės stotelės duomenis, nuo birželio 20 d iki liepos 18 d iškrito 102 mm kritulių, lijo 15 dienų, iš jų tris dienas krituliai buvo gausūs. Vidutinė temperatūra naktimis siekė 13–15 °C šilumos, o dienomis oras sušyla iki 23–25 °C. Saulėtų dienų buvo tik kelios.

Dėl meteorologinių faktorių derliaus prognozės yra sunkiai įvertinamos. Prognozuojamas žieminių kviečių derlius gali būti geras ir pasiekti 6,0 t/ha, bet rapsų derlius bus mažesnis ir nesieks daugiamečio vidurkio.

Žieminių kviečių būklė gera, laukai vizualiai atrodo gerai arba labai gerai, biologinio derlingumo potencialas kai kuriuose laukuose didesnis nei 2024 m. Tačiau dažnas lietus ir sugrįžusi šiluma nuo birželio pabaigos ženkliai padidino ligų plitimą, lapai greitai sunyko, šiuo metu pastebima septoriozės ar fuzariozės pažeidimų varpose, net ir fungicidais purkštuose laukuose, gali būti, kad prastės grūdų kokybiniai rodikliai. Intensyviau tręštuose laukuose žieminių kviečių derlius prognozuojamas aukštas ir nuteikia optimistiškai, bet dėl pernelyg didelės drėgmės gali būti žema grūdų kokybė.

Rapsai netolygiai subrendę, kai kurios ankštaros pažeistos kenkėjų ir atsivėrę, yra dar žalių, ypač ten, kur buvo išvažinėta per pasėlių priežiūrą, daugelyje laukų pastebima piktžolių – nemažai ramunių, išplitę usnys. Prognozuojama, kad žieminių rapsų derlingumas bus 10–20 proc. mažesnis už įprastą 3,0 t/ha.

Šiuo metu jau būtų kuliami žieminiai miežiai, bet lietus trukdo į laukus įvažiuoti kombainams.

Vasarinių kviečių ir miežių pasėliai atrodo labai gerai, tikėtinas derlingumas, artimas daugiamečiam vidurkiui. Kukurūzų vystymasis atsilieka, iki šiol trūko šilumos. Kol kas nepastebimas piktžolių plitimas tarpueiliuose. Tikėtina, kad kukurūzų derlius bus artimas daugiamečiam vidurkiui.

Žirnių pasėlių būklė gera, turi daug ankščių, tačiau vietomis pastebimi pagulę, žemesnėse vietose sugeltę ar išnykę, tikėtina, kad derlingumas sieks daugiametes normas. Pupos aukštos, vešlios, ankščių gana daug, vizualiai atrodo labai gerai – gali būti, kad šie metai bus pupų metai, ir derlius bus aukštesnis nei įprastai.

Žolės ritinių prisukta gausiai.

Pietryčių Lietuvos zona

Pietryčių Lietuvos zonoje birželio mėnesio antroje pusėje buvo fiksuojamas ilgas lietingas laikotarpis (kai per tam tikrą laikotarpį kritulių kiekis yra 2,8 karto arba dar didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį). Ilgas lietingas laikotarpis taip pat buvo fiksuojamas ir liepos mėnesio pirmoje pusėje. Nors gausus kritulių kiekis greitai susigeria į smėlingą Pietryčių zonos dirvožemį, jo drėgmė daugelyje vietų buvo 18,0–20,0 proc.

Vidutinė oro temperatūra beveik atitiko daugiametę vidutinę oro temperatūrą.

Kol kas gausūs lietūs netrukdo žiemkenčiams ir vasariniams javams brandinti grūdus. Tačiau augalų branda šiais metais bus vėlesnė nei ankstesniais metais. Javų ligų nesimato. Pasėliai vešlūs, yra pagulusių.

Liepos mėnesio derliaus prognozė nesiskiria nuo birželį pateiktos prognozės. Tačiau, jeigu ir toliau bus gausūs lietūs, galimi derliaus nuostoliai.

Yra apie 10 proc. pagulusių rugių, tačiau tokių pasitaiko tik vietomis. Daugiau išgulė dėl nevienodo patręšimo arba ten, kur praėjo stiprūs vėjai. Jeigu per kelias savaitės rugiai daugiau neišguls ir dėl didelės drėgmės jų neperaugs piktžolės, tai tokius kombainai tikrai iškuls. Derlius dėl to neturėtų labai nukentėti. Derlius daugiau nukentės dėl nepatręšimo. Netręšti javai reti ir trumpomis varpomis.

Žieminiai kviečiai ir kvietrugiai – žemesni ir nesugulę. Šiuo metu žiemkenčiai yra pieninės brandos vystymosi tarpsnyje. Avižos ir vasariniai kviečiai brandina grūdus. Javai vešlūs, nesugulę, yra dryžligės pažeistų lapų.

Grikiai žydi. Vietomis matosi piktžolių, bet daugumoje pasėliai nepiktžolėti, vešlūs.

Žieminių rapsų viršutinės ankštaros jau subrendusios. Jei jos nesusproginės, tai derlius nesumažės.

Kukurūzai tiek silosui, tiek grūdams šiuo laikotarpiu atrodo panašiai. Jie yra maždaug 0,7–1,0 m aukščio. Ypač vešlūs prižiūrėti pasėliai, t. y. patręšti, nupurkšti nuo piktžolių. Pupiniai augalai brandina ankštis. Žirnių pasėliuose matosi nemažai piktžolių. Ankstyvosios bulvės gausiai žydi, vėlyvosios pradeda žydėti. Pievos nušienautos, atauginėja atolas.

Lentelėje pateikti apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC ŽI regioninių padalinių: Vokės filialo (Trakų Vokė, Vilniaus r.), Vėžaičių filialo (Vėžaičiai, Klaipėdos r.), Joniškėlio bandymų stoties (Joniškėlis, Pasvalio r.) bei Rumokų bandymų stoties (Rumokai, Vilkaviškio r.) duomenys.