Kaunas. Keičiantis ūkininkavimo sąlygoms ir siekiant gerų rezultatų, labai svarbu gerai pažinti savo ūkio dirvožemius, turėti duomenų apie jų agrochemines savybes. Tai žemdirbiams gali užtikrinti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija, šiemet švenčianti 50-metį.

Agrocheminių tyrimų laboratorija savo veiklą pradėjo 1965 m., o nuo 2010 m. tapo LAMMC filialu. Per 50 metų laikotarpį laboratorija turėjo tik du vadovus: net 38 metus įstaigai vadovavo Kristinas Matusevičius, o nuo 2003 m. - profesorius Gediminas Staugaitis. Agrocheminių tyrimų laboratorijos veiklos sritis - vykdyti agronomijos ir su ja susijusių biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos ir kitų krypčių bei šakų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

Jubiliejui skirtoje konferencijoje dalyvavo (iš kairės) žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Adolfas Damanskis

Auksinio jubiliejaus proga Kaune penktadienį buvo surengta konferencija „Inovatyvūs dirvotyros ir agrochemijos mokslo sprendimai". Joje dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė nuoširdžiai padėkojo visiems laboratorijos darbuotojams. „Džiaugiuosi, kad čia dirba žmonės, kuriems rūpi mūsų žemė maitintoja. Nežinodamas, kokią žemę dirbi, kokie „vitaminai" jai reikalingi, gerų rezultatų nepasieksi. Laboratorijoje atliekami moksliniai tyrimai labai svarbūs mūsų žemės ūkiui, tokių paslaugų nei iš privatininkų, nei iš kitos valstybės nenusipirksi", - kalbėjo ministrė.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus prof. Zenono Dabkevičiaus, laboratorija per penkiasdešimt metų patyrė daug permainų ir reorganizacijų, keitė pavadinimus, tačiau čia niekada nenutrūko nuoseklus mokslinis darbas, stengtasi derinti mokslą ir gamybą. Pastaruoju metu finansiniu požiūriu laboratorija gyvena ne pačius geriausius savo laikus - valstybiniai asignavimai sudaro tik 10-15 proc. reikalingo biudžeto, likusias lėšas tenka užsidirbti.

Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys

Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys pripažino, kad pagal valstybinius asignavimus LAMMC pradėjo atsilikti nuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto. „Tačiau siūlau jums pasinaudoti situacija, kad žemės ūkio ministrė visada užtaria už jus žodį. Šiuo atveju dvi auklės yra gerai", - patarė A. Žalys.

Šios laboratorijos išskirtinumas - kad duomenys čia ne tik analizuojami, bet ir kaupiami nuo pat 1965 metų. Didžiausios tyrimų apimtys buvo 1976-1990 m. laikotarpiu. Tuomet kasmet buvo ištiriama apie 0,5 mln. ha žemės ūkio naudmenų (dabar - 60-70 tūkst. ha). Anuomet laboratorijoje dirbo per 300 darbuotojų (dabar - 66 darbuotojai). Tyrimų apimtys buvo didžiulės - ištirti visi šalies dirvožemiai, duomenys kaupiami archyve ir nuolat papildomi. Sudaryti pirmieji dirvožemio rūgštumo, fosforo, kalio ir kt. žemėlapiai.

Gausiame sveikintojų būryje buvo ir LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis (kairėje), Gediminui Staugaičiui įteikęs dovanų meninę fotografiją ir prisiminęs, kad būtent laboratorija buvo pirmoji jo darbo vieta

Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojai vykdo fundamentinius ir taikomuosius dirvožemių agrocheminių savybių bei žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų įtakos augalams tyrimus, analizuoja dirvožemio, vandens, pašarų, maisto produktų kokybę, pesticidų likučius; tiria dirvožemio ir trąšų įtaką žemės ūkio augalų derliui ir jo kokybei; ruošia žemės ūkio augalų tręšimo rekomendacijas, propaguoja jas gamyboje.

Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys laboratorijos darbuotojams atsidėkodamas dovanojo duonos kepalą ir pabrėžė, kad įstaigos darbas labai naudingas visiems „gaspadoriams"

Laboratorija turi net 170 skirtingų leidimų analizėms atlikti, o iš viso analitiniame skyriuje galima atlikti net 500 skirtingų analizių. Kai kurių atliekama vos kelios per metus, tačiau yra tokių (pavyzdžiui, dirvožemio pH nustatymas), kurių atliekama po keliasdešimt tūkstančių. Analizės gali iki 100 kartų skirtis pagal užimamą laiko trukmė, darbo sąnaudas ir įkainius.

Kolegiškai linksmai laboratorijos darbuotojus pasveikino Žemdirbystės instituto direktorius Vytautas Ruzgas ir jo pavaduotoja Roma Semaškienė

Darbymečiu per diena kartais tenka ištirti net pusę tūkstančio dirvos ėminių. G. Staugaitis taip pat pabrėžė, kad tyrimams labai svarbu taikyti tinkamas metodikas, nes tik tada galima pasitikėti gautais rezultatais. „Dabar įvairios firmos apsiėmusios daryti dirvos tyrimus ir neretai dirba pagal klaidingas metodikas", - perspėjo G. Staugaitis.

Laboratorijoje aktyviai dirbamas ir mokslinis darbas. Per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2005 iki 2015 m.) išleistos trys monografijos, 50 mokslinių straipsnių, 58 populiarūs straipsniai, dalyvauta 15 tarptautinių konferencijų.

„Buvo laikotarpis, kai per 100 bandymų vykdėme, dabar apsiribojame maždaug 10: iš masiškumo perėjome į kokybę, - pokyčius pakomentavo laboratorijos vadovas G. Staugaitis. - Vien ko vertas ilgametis tręšimo bandymas Radviliškio r., Skėmiuose, vykdomas nuo 1971 m. Užsienyje tokie bandymai yra aukso vertės, valstybės išlaikomi, o mes juos darome savo iniciatyva. Lietuvoje tokia laboratorija vienintelė. Ir ne tik Lietuvoje".

Prisiminimais pasidalijęs ilgametis Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Kristinas Matusevičius pabrėžė, kad buvo ne vienas bandymas laboratoriją privatizuoti

Konferencijoje ne tik buvo pristatyti pastarųjų dešimties metų Agrocheminių tyrimų laboratorijos svarbiausi mokslo ir mokslo diegiamieji darbai, bet ir išleista nauja knyga - „Inovatyvūs dirvotyros ir agrochemijos mokslo sprendimai". Ją pavartę konferencijoje dalyvavę mokslininkai ir žemės ūkio specialistai iš karto įvertino, kad tai taps parankine jų darbo knyga.

Renginio metu buvo pasirašytas Žemės ūkio ministerijos memorandumas „AuGink savo kraštą" su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru. Ši ministerijos inicijuota patriotinė - socialinė iniciatyva siekia populiarinti vietos regiono produktus, skatina sveiką mitybą

Akivaizdžiu rezultatu, ką vartotojui duoda verslo ir mokslo bendradarbiavimas, gali būti ir penktadienį, prieš pat konferenciją laboratorijos pastate atidarytas Sodininkystės ir daržininkystės instituto naujasis vaisių ir daržovių paviljonas. Tai jau antrasis instituto prekybos taškas, kuriame vartotojai gali įsigyti išskirtinės kokybės lietuviškos produkcijos - pirmasis jau pusantrų metų veikia Babtuose.

Iškilmingai perkerpama SDI produkcijos parduotuvės atidarymo juostelė

„Man užteko 10 sekundžių apsispręsti dėl idėjos atidaryti mums priklausančiame pastate Sodininkystės ir daržininkystės instituto produkcijos parduotuvę", - užtikrino G. Staugaitis. SDI direktorius Audrius Sasnauskas pabrėžė, kad pirkėjai čia ras išskirtinės kokybės produkcijos - ne tik įvairių veislių obuolių, bet ir aukštos kokybės gaminių: sulčių, tyrelių, padažų, pastilių, liofilizuotų uogų ir daugybę kitų skanių ir vertingų gaminių.

MŪ inf.