Vilnius. Įsteigta Maisto taryba sieks sąžiningos ir skaidrios maisto prekybos bei lygiaverčio bendradarbiavimo tarp visų gandinės dalių, sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Antradienį jis viešai pristatė Maisto tarybos sudėtį ir tikslus. Pirmasis Tarybos posėdis turėtų vykti vasario 20 d., vėliau numatyta rinktis ne rečiau kaip kas ketvirtį. 

Pasak ministro, pirmiausia reikės patvirtinti Tarybos darbo reglamentą, metodiką ir išrinkti kelis pagrindinius produktus, kurie bus stebimi. 

„Tikslas – siekti tvarios sąžiningos ir skaidrios maisto prekybos, pagrįstos socialiniu dialogu, lygiaverčiu bendradarbiavimu tarp visų grandinės dalių. Labai svarbu sudaryti gerą konkurencinę aplinką ir mažiems rinkoms dalyviams“, – spaudos konferencijoje kalbėjo I. Hofmanas.

Taryba, anot jo, teiks pasiūlymus, rekomendacijas, atliks analizę. „Vertinsime kainos pasiskirstymą. Galbūt paaiškės, kad su kai kuriais produktais nėra problemų, tik su kai kuriais. Sieksime teisingos kainos pasiskirstymo tarp grandinės dalių – ar tikrai visos grandinės dalys turi pagrįstą pelną“, – teigė I. Hofmanas, pridurdamas, kad apie tai diskutuojama ir ES ministrų taryboje, su panašiais išbandymais susiduria ir kitos šalys.

Ministro teigimu, tikimasi, kad analizuojant turėtų paaiškėti, kokios priežastys lemia didesnes kainas.

„Galbūt galima ieškoti būdų, kaip jas sumažinti. Pavyzdžiui, reikia mažinti biurokratinę naštę. Galbūt tai sudaro papildomų kaštų. Galbūt tai galėtų būti Pieno įstatymas. Apie kainas konkrečiai kalbėti negalime, bet galime ieškoti būdų, ką valdžios institucijos galėtų padaryti, kad  būtų mažesnės kainos ir teisingas pasiskirstymas tarp grandinės dalių“, – sakė I. Hofmanas.

Anot jo, bus svarstoma, ką galima tobulinti teisinio reguliavimo srityje. „Pieno įstatymas irgi siejasi su teisingos kainos pasiskirstymu grandinėje ir tuo, kad žemdirbiai neturėtų pardavinėti savo produkcijos žemiau savikainos“, – teigė žemės ūkio ministras.

„Turime užtikrinti ir mūsų žemdirbiams tinkamą atlygį. (...) Kai rinkose krenta pieno miltelių, sviesto kainos, labai dažnai tas kritimas nurašomas būtent silpniausiai grandžiai – žemdirbiams. Jie priversti parduoti savo produkciją žemiau savikainos. Kai tą daryti turi ilgą laiką, tai priverčia juos trauktis iš gamybos. Tai nėra teisinga“, – sakė I. Hofmanas.

Numatyta, kad Taryboje dirbs Vyriausybės, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijos, Verslo konfederacijos, vartotojų teisių, prekybininkų, perdirbėjų, žemdirbių atstovai. Įsakymą su visu Tarybos narių sąrašu galima rasti Teisės aktų registre.

„Buvo renkami tie, kas dalyvauja produktų gamyboje, pradedant nuo pirminės grandies – žemės ūkio, einant į perdirbimą ir prekybininkus. Stengiamasi įtraukti visas maisto grandinės dalis. (...) Kažkas tokio (kaip Trišalėje taryboje – BNS), tik narių bus 26: valdžios, Ministerijos, Vyriausybės, žemdirbių, perdirbėjų atstovai, prekybininkai ir jų atstovai“, – anksčiau BNS komentavo I. Hofmanas. 

Vartotojų atstovas: dalis Tarybos narių ateina tam, kad niekas nebūtų padaryta

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jakubauskas žurnalistams teigė, kad jų tikslas – mažesnė kaina, tad visos to siekiančios priemonės yra sveikintinos.

„Nemanome, kad Maisto taryba yra atsakymas į absoliučiai visus klausimus, bet kaip viena iš priemonių tikrai manome, kad pamėginti tikrai verta“, – sakė R. Jakubauskas.

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jakubauskas teigė, kad Maisto taryba galėtų būti viena iš priemonių siekiant mažesnės kainos

Anot jo, viena didžiausių Lietuvos problemų – konkurencijos trūkumas, tad reikėtų kalbėti apie tai, kaip ją padidinti.

„Iš konkurencijos trūkumo išplaukia verslo gobšumas. Jie siekia maksimalizuoti pelnus, o galiausiai už viską sumoka vartotojas. Žiūrėdami į šiandienę Maisto tarybos sudėtį manome, kad dalis jos narių ateina ne ką nors padaryti, o įsitikinti, kad niekas nebūtų padaryta“, – teigė R. Jakubauskas.

Jo teigimu, diskutuojant Taryboje sprendimų galėtų atsirasti ir kitokiais formatais.

Pramoninkų atstovai į Tarybą teigė žiūrintys atsargiai. „Kol kas esame labai atsargūs dėl šios institucijos veiklos. Labai laukiame Tarybos reglamento, norime pažiūrėti, kokie bus jos narių įsipareigojimai, teisės ir atsakomybės“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė.

Anot jos, vienas esminių klausimų – kaip visa tai siesis su konkurencijos teise, kokių kainų Taryba prašys atskleisti prekybininkų, perdirbėjų ir ūkininkus.

„Mūsų nariai – maistininkai, paukštininkai, grūdų perdirbėjai, prekybininkai – baiminasi, ar dalyvavimas šios institucijos veikloje nesąlygos konkurencijos pažeidimo“, – teigė D. Macijauskė.