


Vilnius. Šviežios vištienos tiekėjai nuolat susiduria su iššūkiu užtikrinti aukščiausią maisto saugos lygį. Pastaruoju metu prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis viešai pareiškė, kad salmonelių patikra turėtų būti vykdoma ne tik prekybos vietose, bet ir pas augintojus bei perdirbėjus.
Į šį pareiškimą sureagavo Lietuvos paukštininkystės asociacija. Jos teigimu, sudaromas klaidingas įspūdis, esą tokia kontrolė iki šiol nevykdoma.
Anot Lietuvos paukštininkystės asociacijos, Lietuvoje veikia viena griežčiausių salmonelių kontrolės sistemų Europos Sąjungoje.
„Lietuvoje salmonelių kontrolė vykdoma nuolat, griežtai ir pagal aukščiausius ES standartus. Kiekviename gamybos etape užtikrinama ne tik paukščių sveikatingumo priežiūra, bet ir nuolatiniai patikrinimai, kurie prasideda ūkiuose ir tęsiasi gamybos įmonėse bei transportavimo procesuose“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Lietuvoje veikianti sistema apima išsamius patikrinimus visuose gamybos etapuose. Be akredituotų laboratorijų tyrimų, ūkius ir gamybos įmones reguliariai tikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, siekdami užtikrinti, kad visi procesai, nuo biosaugos priemonių iki galutinio produkto, atitiktų aukščiausius kokybės ir saugos standartus. Kasmet Lietuvos didieji gamintojai į laboratorijas išsiunčia daugiau nei 30 tūkst. mėginių.
„Salmonelės dažniausiai aptinkamos paukščių žarnyne, o ne raumenų audinyje. Tai reiškia, kad jos neatsiranda pačioje mėsos struktūroje, o gali patekti tik nesilaikant higienos ir sanitarijos reikalavimų skerdimo ir gamybos metu. ES ir Lietuvos biosaugos reikalavimai užtikrina, kad paukščiai būtų tikrinami dar prieš skerdimą, o kontrolė vykdoma keliais etapais – nuo ūkių, per skerdyklas ir gamybos procesus iki galutinio produkto pateikimo į prekybos vietas“, – teigia G. Kauzonas.
Asociacija neigia, kad užkrėsta mėsa gali patekti į prekybos centrus, jeigu užtikrinama nuolatinė kontrolė. Nepaisant to, net ir patikrinta mėsa gali tapti užkrato šaltiniu, jeigu nesilaikoma tinkamų laikymo ir gaminimo sąlygų namuose.
„Vartotojams svarbu laikytis higienos reikalavimų – žalią mėsą laikyti atskirai, naudoti atskirus įrankius ir kruopščiai apdoroti ją termiškai“, – priduria G. Kauzonas.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Strasbūras pritarė draudimui augalinį maistą vadinti mėsa
2025-10-09 -
Švietėjiškas festivalis kvietė atrasti jautienos paslaptis
2025-09-22 -
Lietuvių sūris įvertintas parodoje Prancūzijoje
2025-09-18
Skaitomiausios naujienos
-
Keturių vikšrų XXL traktorius Lietuvos laukuose
2025-09-26 -
Po didinamuoju stiklu – traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų registracija
2025-10-09 -
Per valandą pasiektas paraiškų sumos limitas
2025-10-01
(0)