Londonas. Vis labiau aštrėjančios diskusijos dėl klimato kaitos verčia iš naujo ieškoti aplinkos taršos kaltininkų. Gyvulininkystės sektoriui skriejantys kaltinimai, taip pat augančios veganų gretos mažina mėsos ir pieno produktų paklausą.

„Veganai kelia daug triukšmo, tačiau bendras jų poveikis rinkai yra vis dar ribotas, o daugelis prieš gyvulininkystės sektorių nukreiptų argumentų neparemti moksliniais tyrimais“, – rašoma britų žemės ūkio konsultacinės kompanijos „Kite Consulting“ išplatintoje ataskaitoje.

Jungtinės Karalystės ekspertai guodžia, kad nepaisant didėjančio veganizmo populiarumo tokią mitybą praktikuojančių žmonių yra mažuma. Pavyzdžiui, pernai leidinyje „The Independent“ paskelbtoje apklausoje nurodoma, jog tarp britų yra tik 7 proc. tokio raciono gerbėjų. „Veganizmo idėjos sparčiai plinta, tačiau realybėje dažniau laikomasi lankstaus požiūrio į mitybą, tam tikrų produktų atsisakant tik kelias dienas per savaitę“, – teigiama pranešime, kurio vienas iš rengėjų yra prof. Viljamas Alenas (William Allen) iš prestižinio Varviko universiteto.

„Kite Consulting“ atkreipia dėmesį į tai, jog socialinė žiniasklaida tapo pagrindine varomąja jėga, kuri leido greitai pristatyti veganizmą jaunai ir gausiai visuomenės daliai. Dar vienas reikšmingas veiksnys, padedantis plisti augalinės mitybos madai, yra žinomi asmenys – pramogų pasaulio atstovai, kurie socialiniuose tinkluose turi milijonus sekėjų ir kurie aktyviai reklamuoja veganišką dietą. Be to, socialinė žiniasklaida suteikia galimybę dalytis peticijomis, nukreiptomis prieš gyvulininkystės sektorių. Slapukų ir algoritmų naudojimas internete reiškia, jog žmogui susidomėjus veganišku gyvenimo būdu, jis gaus vis daugiau tokios informacijos ir bus rodoma mažiau dalykų, kurie prieštarauja naujiems įsitikinimams.

Ataskaitoje nagrinėjamos trys plačios sritys, kurios, veganų teigimu, pagrindžia jų nenorą valgyti gyvulinės kilmės maistą. Tai – aplinka, sveikata ir etika.

Vienas iš labiausiai paplitusių teiginių, prieštaraujančių mėsos, kiaušinių, pieno produktų vartojimui, yra tas, kad gyvulininkystė kenkia aplinkai, ypač atsižvelgiant į klimato pokyčius. 2014 m. išleistame dokumentiniame filme „Karvių sąmokslo teorija“ („Cowspiracy“) nurodoma, jog metano poveikis klimato atšilimui yra 86 kartus didesnis nei anglies dioksido, o gyvuliai ir jų šalutiniai produktai lemia 51 proc. pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau „Kite Consulting“ ataskaitoje aiškinama, jog nors metano momentinis poveikis yra stipresnis nei anglies dioksido, pirmasis išsisklaido atmosferoje per 9–14 metų, o antrasis – per tūkstantmečius. Tad metano indelis į visuotinį klimato atšilimą yra nedidelis.

Rūpestis sveikata yra didelis motyvas žmonėms, pasiryžusiems išbandyti veganišką valgiaraštį, kuris dažnai reklamuojamas kaip „sveika, naudinga, švari mityba“. 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje raudona mėsa buvo įvardinta kaip „tikriausiai kancerogeninė“. Tačiau „Kite Consulting“ ataskaitoje pažymima, jog PSO nerado jokių sąsajų tarp vėžio ir baltos mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių. „Veganai paprastai gauna baltymų iš sojos produktų, lęšių, avinžirnių, riešutų, tačiau jiems kyla didesnė vitaminų D, B₁₂, B₆ trūkumo rizika“, – perspėja britų mokslininkai.

Jei gyvulininkystės sektorius gali moksliškais argumentais atremti kaltinimus dėl aplinkos taršos ar žalos sveikatai, etikos sergėtojai turi vienareikšmę nuomonę dėl žmogaus teisių eksploatuoti gyvūnus. Veganizmo šalinininkai teigia, jog „visi gyvi sutvėrimai bijo mirti ir nusipelno gyventi“. Tuo tarpu, už gyvulių gerovę atsakingos tarnybos siekia užtikrinti, kad gyvūnai nepatirtų bado/troškulio, diskomforto, skausmo, kančios ir turėtų laisvę į rūšiai būdingą elgesį. Ataskaitoje teigiama, kad ūkiuose laikomiems gyvuliams ir paukščiams yra daugiau galimybių, kaip užtikrinti šias penkias laisves, palyginti su laukinės faunos atstovais, kurie patiria alkį, šaltį, plėšrūnų atakas.

Kad ir kokie būtų naudojami skaičiai bei argumentai, siekiant apginti gyvulininkystės sektorių, nėra abejonių, kad veganizmas populiarėja, o gyvulių augintojams reikia priimti šį iššūkį. „Vis labiau jaučiame, kad formuojama nuomonė, jog gyvulininkystės pramonė yra kažkaip atsakinga už viską, kas pasaulyje yra ne taip“, – sako vienas iš „Kite Consulting“ partnerių, prof. Džonas Allenas (John Allen) iš Londono universiteto koledžo.

Britų ekspertai įsitikinę, jog norint susigrąžinti gerą reputaciją ir apsisaugoti nuo mažėjančio gyvulinės kilmės produktų vartojimo, būtina elgtis atsargiai ir geranoriškai bendrauti su visuomene. Ataskaitoje siūloma laikytis trijų krypčių: akcentuoti gyvulinės kilmės maisto produktų naudą sveikatai, didinti ir viešinti inovacijų diegimą žemės ūkyje bei imtis atitinkamų prekinių ženklų rinkodaros.

MŪ inf.