Vilnius. Lietuvos žemdirbiai laikosi taisyklių ir reikalavimų, tad vartotojus pasiekia saugus maistas, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir asociacijos „CropLife Lietuva“ duomenys.

Apie augalų apsaugos produktų likučius maisto produktuose šią savaitę diskutuota Seimo Kaimo reikalų komitete, kuriame savo tyrimų duomenis pristatė VMVT. Tiek šios organizacijos, tiek EFSA duomenys, kuriuos vėliau pateikė asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė, rodo, kad rinkoje randami pavieniai pažeidimai, nerimą dėl pesticidų ar kitų augalų apsaugos produktų (AAP) dažniau kelia iš trečiųjų šalių importuojama produkcija, o lietuviškas maistas beveik visada yra saugus vartoti.

VMVT tyrimai rodo, kad vietinės kilmės produkcijos pažeidimai yra reti ir dažniausiai susiję su specifinėmis aplinkybėmis, o ne sisteminiu aplaidumu. Pasak tyrimų duomenis pristačiusios VMVT Priežiūros departamento patarėjos Jolantos Jacunskaitės, pernai užregistruota daugiau kaip 70 tūkst. pirminių gamintojų, kurie turi teisę tiekti į rinką augalininkystės produktus. 

Atliekant pesticidų tyrimus šalies augalininkystės produktuose (maiste ir pašaruose), vieno tyrimo metu vertinama 320-360 skirtingų pesticidų.

2024 m. ištirta 313 lietuviškos kilmės mėginių, iš kurių 3 (mažiau nei 1 proc.) viršijo normas, o pernai situacija buvo dar geresnė  – iš 331 mėginio reikalavimų neatitiko tik vienas atvejis.

Ne vienas posėdžio dalyvis pabrėžė, kad tokie tyrimų duomenys turi kuo plačiau pasiekti vartotojus ir džiaugėsi, kad mūsų šalyje užauginta produkcija yra kokybiška.

„Rezultatai rodo, kad mes valgome gerus produktus. Jeigu iš daugiau kaip trijų šimtų vienas mėginys buvo su likučiais, tai yra tikrai nedaug“, – sakė Seimo narys Viktoras Pranckietis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bronis Ropė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas teiravosi, kokie pesticidų likučiai nustatomi vietos ir importuojamoje produkcijoje, lyginant tas pačias kategorijas. B. Ropė taip pat svarstė, ar, jei rastas glifosatas, tai yra purškimo pasekmė, ar vis dėlto tai gali būti ir jo likučiai dirvoje.

Pasak A. Mikalauskienės, priežastys nebuvo analizuotos, o likučiai tiriami galutinėje produkcijoje. Anot jos, VMVT turi duomenis ir apie įvežtinę produkciją, ši informacija yra viešai prieinama Tarnybos puslapyje, tačiau pažadėjo išsamią ataskaitą pateikti ir Komiteto nariams.

A. Mikalauskienės teigimu, dabartiniai lietuviški produktai yra puikios kokybės, tačiau nustatomų teigiamų atvejų skaičius importo produkcijoje yra tikrai didesnis.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis dvejojo, ar Lietuvos ir užsienio laboratorijų rezultatai būtų tokie patys. VMVT atstovės aiškino, kad daugumą mėginių tiria Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, kitus – užsienio laboratorijos.

Europos monitoringas: 98,8 proc. mėginių atitinka standartus

Į diskusiją įsijungusi „CropLife Lietuva“ vadovė teigė galinti tik pasidžiaugti, nes ES maistas yra saugus. Tą rodo ir EFSA ataskaitos. 
„Vertinant nuo 2021 metų, Lietuvoje nustatomi neatitikimai svyruoja nuo 1 proc. iki 2,3 proc. (...) tai tuo galima tikrai pasidžiaugti“, – teigė Z. Varanavičienė.

Asociacijos išplatintame pranešime nurodoma, kad 2024 m. Lietuvoje pagal ES koordinuotą ir nacionalinę pesticidų likučių kontrolės programas ištirti 645 maisto produktų mėginiai, 68 iš jų – ekologiški. 58,9 proc. mėginių pesticidų likučių apskritai neaptikta, 40,2 proc. mėginių rasta likučių neviršijant normų, o reikalavimų neatitiko 0,9 proc. mėginių.

Bendrai 2024 m. EFSA iš viso išanalizavo daugiau nei 125 tūkst. maisto produktų mėginių iš ES valstybių, Islandijos ir Norvegijos. Pagal ES koordinuotą programą 2024 m. buvo ištirti 9842 mėginiai. Iš jų 98,8 proc. mėginių atitiko ES teisės aktų reikalavimus. 43,1 proc. mėginių pesticidų likučių neaptikta, o 54,5 proc. mėginių nustatytas vienas ar daugiau likučių, neviršijančių leistinų likučių normų. Leistinas kiekis buvo viršytas 2,4 proc. mėginių, iš kurių 1,2 proc. pripažinti neatitinkančiais reikalavimų. 

VMVT teiginius apie kiek kitokią situaciją iš trečiųjų šalių įvežtiniuose produktuose patvirtina ir EFSA duomenys. Pagal sustiprintos importo kontrolės programą 2024 m. buvo patikrinta daugiau kaip 39 tūkst. mėginių. Iš jų 3,6 proc. pripažinti neatitinkančiais reikalavimų, todėl tokie produktai į ES rinką nepateko ir buvo sustabdyti pasienyje.

„EFSA ataskaitos duomenimis, trečiųjų šalių produkcijos ėminiuose pesticidų likučių normų viršijimų ir reikalavimų neatitikimų nustatyta kelis kartus daugiau nei ES užaugintuose produktuose: neatitikimų dalis siekė 5,2 proc., palyginti su maždaug 1 proc. ES kilmės produktuose“, – teigiama asociacijos „CropLife Lietuva“ pranešime.

Tarp produktų, kuriuose dažniausiai nustatyti normų viršijimai, EFSA išskyrė saldžiąsias paprikas, vynuoges, greipfrutus. Didžiausias neatitikimų lygis tarp neperdirbtų produktų nustatytas granatuose, pasiflorose, lapiniuose kopūstuose.

Pasak Z. Varanavičienės, EFSA duomenys kasmet rodo, kad didžioji dauguma Europos ir Lietuvos ūkininkų laikosi taisyklių, o vartotojus pasiekia saugus maistas.

„Būtent todėl turime labai aiškiai atskirti sąžiningai dirbančius ūkininkus nuo šešėlinės rinkos. Pavyzdžiui, chlorpirifoso turinčių augalų apsaugos produktų Lietuvoje legaliai įsigyti ar naudoti negalima, todėl jo radimas vietinės kilmės produkcijoje kelia pagrįstų klausimų dėl galimo neteisėto naudojimo bei nelegalios prekybos. Tokiems atvejams negali būti jokios tolerancijos, nes jie kenkia ir vartotojų pasitikėjimui, ir sąžiningai dirbantiems ūkininkams, ir visam žemės ūkio sektoriui“, – sako Z. Varanavičienė.

Kiek saugus medus?

Seimo Kaimo reikalų posėdžio metu prisiminta ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kuomet žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui buvo rodoma bitė ir teigta, neva tai yra nutikę dėl pesticidų. Z. Varanavičienė priminė, kad EFSA 2024 m. duomenys rodo, jog ES iš 1500 tirtų medaus mėginių 83,6 proc. neturėjo jokių likučių, o tik 0,8 proc. buvo pripažinti neatitinkantys reikalavimų. 

Lietuvoje taip pat tirti 46 medaus mėginiai, iš jų 43 – vietinės kilmės. EFSA medaus neįvardijo tarp produktų, kuriuose 2024 m. nustatyti pesticidų likučių normų viršijimai.

Tiriama įvairaus dydžio ūkių produkcija

Posėdyje dalyvavę socialiniai partneriai teiravosi, kokių ūkių produkcijoje nustatoma daugiau pažeidimų. Pasak J. Jacunskaitės, mėginių kasmet išties atrenkama daug, tarp jų lietuviškos kilmės – virš trijų šimtų, tad į tą imtį patenka ir didesni, ir mažesni augintojai.

„Vien tie teigiami atvejai tai parodo. Pavyzdžiui, raudonieji ridikėliai, kurių tyrimas buvo teigiamas, buvo paimta iš mažo ūkio, derliaus kiekis buvo nedidelis. Svogūnų laiškų – didelis, tad papuola visi“, – aiškino J. Jacunskaitė.

Posėdžio dalyviai taip pat kėlė klausimą dėl nuotekų dumblo naudojimo laukuose ir teiravosi, ar atliekami tyrimai dėl sunkiųjų metalų ir farmakologiškai aktyvių medžiagų (pvz., antibiotikų) likučių maisto produktuose.

Pasak A. Mikalauskienės, VMVT atlieka platų maisto tyrimų spektrą, tarp kurių – ir dėl sunkiųjų metalų. Vis dėlto tiriama galutinė produkcija, o kokiuose laukuose naudojamas nuotekų dumblas VMVT informacijos neturi.

„Turime neblogą situaciją, bet privalome išlikti budrūs, kad ateityje būtų neblogiau“, – diskusiją reziumavo parlamentinio komiteto pirmininkas B. Ropė.