Šimonių seniūnijos Kinderių k. sodybą turinti, vaistažoles auginanti ir edukacijas vedanti Sandra Juknienė pagal smetoniškas tradicijas kepa duoną, ruošia kitus valgius. Artėjant Prisikėlimo šventei ji siūlo išsikepti tik Kupiškio krašte žinomą mėsos pyragą pakišuolį.

Šis nesaldus pyragas laikomas tradiciniu Užgavėnių valgiu, tačiau Sandra sako, kad tai viso pavasario simbolis, tad Velykoms – pats tas.

„Pavasarį senesniais laikais maisto lietuviai turėjo mažokai, likdavo miltų, svogūnų, dar koks lašinių galelis. O per Velykas žmonės atsigavėja, tad kepdavo ir pakišuolį“, – aiškina pašnekovė.

Ji Kupiškio etnografijos muziejui priklausančiame padalinyje Adomo Petrausko sodyboje Uoginiuose veda Kupiškio krašto kulinarinio paveldo edukacines programas, kur supažindina su kupiškėnų valgiais, moko išsikepti ir pakišuolį, taip pat vestuvinį karvojų, manuose apvoliotą silkę ir kitų įdomių patiekalų.

Smėlynuose žydi levandos

Savo vienkiemyje prižiūri beveik 4 a vaistažolių lauką.

„Daugiau užsiimame smetoninės Lietuvos valgiais, kalendorinėmis šventinėmis, o seniau arbata būdavo tik vaistažolių. Tad auginu tik tiek, kiek reikia edukacijoms, dar draugams, pažįstamiems ar dovanoms“, – pomėgį komentuoja iš Rokiškio kilusi, bet į močiutės namus Kupiškio r. persikrausčiusi S. Juknienė.

Kulinarinio paveldo edukacijas Sandra veda aštuonerius metus. Vaistažoles augino visada, tad net ir neprisimena, kiek metų. To išmokė močiutė Janina Gabrėnienė, kuri, beje, nepriklausomoje Lietuvoje baigė Salų dvare vestus kulinarijos kursus mergaitėms.

Močiutė mažai vartojo vaistų, daugiausia gydėsi arbatomis ar iš vaistažolių ruoštomis gydomosiomis priemonėmis.

Dabar Sandros darže auga šalavijai, raudonėliai, 60 kelmų levandų, medetkos, melisos, mėtos, juozažolės ir kt. Daug gydomųjų augalų moteris prisirenka šalia esančiame miške. Ir dabar, sako, reikės eiti pasirinkti pušų ūgliukų.

„Augalus, kuriuos dabar auginu, galima labiau vadinti desertiniais. Žinoma, kai kurie ir ramina, gydo. Pavyzdžiui, kmynai gerina virškinimą.

Iš tikrųjų vaistažolės dabar ant bangos. Žmonės, paragavę per edukacijas, nori įsigyti. Tačiau tuo neužsiimu, nes mano tikslas kitoks“, – sako augintoja.

Šalia S. Juknienės šeimos sodybos žemės yra smėlynų, tad labai tinka levandoms auginti. Kiti žolynai, paaugę dvejus ar trejus metus, nunyksta ir atsodinami iš naujo.

Sandra eksperimentuoja, į agronomines subtilybes labai nesigilina. Ko neužsiaugina, tą susirenka iš pievų, pamiškės.

Edukacijos

Adomo Petrausko muziejuje specialistai moko kepti naminę duoną, savaitę prieš Velykas supažindina su šios šventės tradicijomis, turi didelę ir spalvingą Advento papročių programą.

Duoną kepti išmoko iš močiutės, nors viskas pavyko ne iš pirmo karto. Ir vėliau S. Juknienė rėmėsi močiutės receptais, kuriais pasinaudoja ir edukacijose.

Iš tradicinių Velykų papročių, be margučių, moteris pamini ir merginų supimąsi: reikėdavo įsisupti kuo aukščiau, kad javai užderėtų vešlesni ir aukštesni.

„Trečią Velykų dieną, vadinamą Ladų diena, visi tinginiaudavo, net plaukų nesišukuodavo“, – juokiasi pašnekovė, minėdama įdomesnius papročius.

Šiuo metu tarp šeimininkių plintantis pyragas – Velykų boba – Aukštaitijoje nežinomas. Čia tradiciškai vaišinta mieliniu pyragu su varške ar uogiene.

S. Juknienė pabrėžia, kad Velykų stalas seniau buvo gausus mėsos patiekalų: patiekdavo šaltienos, kiaulienos ir avienos valgių, dešros, kad visi sočiai pavalgytų, nes vėliau taip gausiai gaudavo tik prasidėjus sunkesniems žemės darbams.

Per pasninką valgė kruopų patiekalus, blynus be dažinių, bulves, raugintas daržoves.

Užgavėnių ir kartu Velykų patiekalas pakišuolis žinomas ne visame Kupiškio r., o tik pakraštyje link Biržų, Panevėžio.

Pakišuolis

Reikės:

• 1 kg miltų;
• 0,5 l pieno;
• 20 g šviežių mielių;
• žiupsnelio druskos, pipirų, kmynų;
• stiklinės cukraus;
• 3 trynių;
• kiaulių taukų;
• šaltai rūkytų lašinių;
• svogūnų pagal skonį.

Gaminimas

Į šiltą pieną sudėti mieles, suberti cukrų, viską gerai ištrinti. Suberti miltus, sudėti trynius ir išmaišyti. Uždengti rankšluosčiu ir laikyti šiltoje vietoje, kad pakiltų.

Lašinius, svogūnus supjaustyti, įdėti kmynų, įberti pipirų ir druskos. Iš pakilusios tešlos atgnybti kiaušinio dydžio gabalėlius, juos įdaryti paruoštu įdaru. Pamirkyti karštuose takuose ir sudėti į kepimo indą. Kepti apie 1 val. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C temperatūros.

Skanaus!