Širvintų r. ekologiškai pluoštines kanapes Eugenijus Jakubauskas augina nuo 2014 metų. Ūkininkas nemažai dėmesio skiria ir prie natūralios gamtos priartintai bitininkystei. Su skaitytojais dalijasi vištienos kotletų receptu.

Eugenijus Jakubauskas nestokoja optimizmo, nors realiai supranta, kad jo 7 ha plote auginamos kanapės ir iš jų gaminami produktai – ne pirmo būtinumo prekė brangstant maisto produktams, tad paklausa nedidelė.

Sunku realizuoti

Ūkininkas neseniai laikė ir putpelių. Šiuo metu orientuojasi į pluoštines kanapes ir bitininkystę.

Iš kanapių gamina įvairius produktus: druską, aliejų, lukštentas jų sėklas. Asortimente buvo ir visų grūdo dalių kanapių dribsnių, taip pat paplotėlių, net kanapių pieno.

„Nuotaika turi būti gera, su bloga nieko nepadarysi. Kita vertus, perspektyvos truputį neramina. Labai brangūs degalai. Dar truputį gelbėja, jei yra pernykščio dyzelino.

Kad dirbtum žemę, neužtenka tiek kuro, kiek nuo Vilniaus iki Palangos nuvažiuoji.  Pirkėjai to neįvertina, nežino.

Prekiauju turguose, tai matyti, kad žmonės nesupranta, jog sunku, su šypsena veide reikalauja nuolaidų. O jų visiškai nėra iš ko pritaikyti“, – sako Eugenijus.

Ūkis ekologinis, tad nenaudoja trąšų ir atkrinta šis galvos skausmas. Užtat žemę dirbti reikia daugiau. Taigi, nenaudojant trąšų, sąnaudos nesumažėja.

Ūkininkas teigia, kad dabar paklausa keičiasi, ateina ne patys geriausi laikai. Žmonės perka paprastesnius produktus.

Anksčiau buvo didesnė ir kanapių aliejaus paklausa. Po Naujųjų metų ji ėmė kristi. Žmonės domisi, teiraujasi apie savybes, bet perka mažiau.

Pirkėjai ir turguose, ir virtualiose ūkininkų platformose giria E. Jakubausko produkciją, jo gebėjimą išklausyti pirkėjų poreikius, nustebinti. Jo kanapių produktų galima rasti Tymo turgelyje arba Ūkininkų turguje prie Vilniaus „Akropolio“.

Kartais pirkėjai nori ir sėti tinkamų kanapių sėklų. Eugenijus jomis neprekiauja, bet klausimų, ar neparduotų, vis sulaukia – dažniausiai balandį–gegužę. Yra visokių taisyklių, norintieji pasisėti ne visada tai įvertina.

„Neprekiauju sėklomis, nes per du mėnesius atsiranda tik du pirkėjai, kurie norėtų pasėti. Paklausa diktuoja pasiūlą. Jei žmonės norėtų, būtų galima pagaminti.

Beje, Lietuvoje galima visko užauginti, pagaminti, žmonės darbštūs, daug visko moka. Pagrindinis klausimas – kur realizuoti. Galėčiau realizuoti užsienyje, bet ūkis per mažas. Jeigu nori kažkur vežti, reikia didesnio kiekio.

Kitas dalykas – jeigu užauginsiu daug produkcijos ir jos nerealizuosiu, vėl bus blogai. Geriau nerizikuoti, ypač kai sunkiai viskas parduodama. Niekas netiki, kai pasakai, kad vos galą su galu suduri.

Negaliu sau leisti pasamdyti darbininką padėjėją, nes vos užsidirbu sau. Išsiverčiu ir be to. Pats auginu, perdirbu, parduodu“, – sako ūkininkas.

Kanapės – neįnoringi augalai

E. Jakubauskas sako, kad tik leidus auginti pluoštines kanapes buvo mitas, jog sėklų bet kaip pabersi ir jos augs kaip piktžolės, viską užgoš, problemų nebus. Tačiau taip nėra.

Kaip ir kiekvienas augalas, reikalauja priežiūros. Kaži ko nepadarysi, kai yra pasėta. Svarbiausia laiku ir gerai įdirbti žemę.

„Laikas labai svarbus. Kanapes reikia sėti, kai žemė įšilusi nors 10 °C. Trumpiau tariant, dirva turi būti tokia, kaip sodinant bulves. Šalta netinka. Lietuvoje dažnai tuo metu žemė jau gerokai pradžiūvusi. Taip buvo kelerius metus iš eilės – sausa. O į tokią pasėjus, nėra ko tikėtis. Tad labai svarbu nutaikyti laiką, kai žemė sušilusi, bet dar neperdžiūvusi“, – svarbiausiausius dalykus pabrėžia kanapių augintojas.

Kai pasėji, didelės priežiūros nereikia. Kanapės auga greitai, jos – vienos greičiausiai augančių augalų pasaulyje. Anot ūkininko, idealiomis sąlygomis per parą gali užaugti iki 7 centimetrų

Jis turi žemaūgę veislę, kuri užauga iki 1,8 metro. Kitos veislės Lietuvoje užauga ir iki 4 metrų.

Kanapes nuimti nelengva. Reikia turėti savo kombainą, nes neturint, jeigu pavyktų įkalbėti kaimyną, kitais metais nė vienas nesutiktų ten važiuoti.

„Su kanapėmis taip: jeigu vidury lauko kombainas neužsikimš – jau gerai. Bet vis tiek nukūlus savaitę teks krapštyti kanapių liekanas iš kombaino. Vienas vargas“, – juokiasi ūkininkas.

E. Jakubauskas savo lėšomis įsigijo kombainą, nes dėl mažo ūkio negalėjo gauti paramos.

Anot jo, kanapių augintojų kelias sunkus, todėl jų mažėja. Nėra taip lengva, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Sunku realizuoti. Tačiau tai – natūralūs procesai. Kurie išmoko ir perprato, tie ir toliau augina.

„Šypsenos nereikia niekada prarasti. O kanapes auginti pradėjau, nes įdomi kultūra. Kitoks augalas, pamirštas Lietuvoje, nors iš jo galima daug ką pagaminti.

Gaila, kad paklausos nėra. Gal dar neatėjo laikas. Nieko nedarau, kas man neįdomu. Štai turiu kitokius avilius, mano bitininkystė labiau priartinta prie natūralių bičių gyvenimo sąlygų“, – , – sako augintojas.

Eugenijui patinka gaminti. Jo kanapinė druska puikiai tinka su bulvėmis. Skanu ir ant duonos su sviestu, ant balto sūrio užsibarščius. Norintiems pavalgyti rimčiau, šįkart karštas patiekalas, kuris skanus ir šaltas kaip sumuštinis su duona.

Kapotos vištienos kotletai

Reikės:

• vištienos krūtinėlės,
• svogūno,
• pusės žalio kiaušinio,
• 2 v. š. majonezo,
• 1 v. š. miltų,
• 2 česnako skiltelių,
• žiupsnelio druskos, pipirų,
• mėgstamų prieskonių pagal skonį.

Gaminimas

Susmulkinti svogūną, pasūdyti ir dar kartą pasmulkinti (ne iki košės). Sudėti į dubenį, kad išsiskirtų sultys.

Vištienos mažąją krūtinėlę atskirti, o didžiąją, padėjus ant lentelės, perpjauti išilgai. Ir mažąją, ir didžiąją supjaustyti kubeliais ir sukapoti peiliu beveik iki faršo.

Pasūdyti, įberti pipirų (geriau baltų), sudėti majonezą, traiškytą luptą česnaką, miltus. Vienai krūtinėlei užtenka pusės plakto kiaušinio, jį supilti, sudėti smulkintą svogūną ir viską gerai išmaišyti.

Į keptuvę su įkaitintu aliejumi šaukštu dėti kotletų masės. Truputį paploti. Kepti reikia labai trumpai, nes kotletai išeina gana ploni.

Kiekvieną apversti ir apkepti iš kitos pusės. Iškepusius sudėti ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų aliejaus perteklių. Garnyrą ir daržoves galima rinktis pagal norus ir sezoną.

Skanaus!