Kaunas. Savaitalį vykusioje tarptautinėje parodoje „Agrobalt" konferenciją surengė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA). Joje kalbėję žemės ūkio politikos atstovai, ekologiškai ūkininkaujantieji, asociacijos nariai pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta visuotinio švietimo, kuo ekologinė produkcija yra naudingesnė žmonėms negu chemizuota.

Be to, neįgyvendinta veiksminga ilgalaikė ekologinės gamybos ūkių valstybinės paramos sistema, taigi per mažai politinių priemonių, padedančių į rinką stipriau patekti ekologinei Lietuvoje užaugintai produkcijai. Aptarta ir kokių priemonių imtis patiems ekologinių ūkių entuziastams, kad realizuoti savo produkciją būtų galima daugiau ir plačiau.

Statistinė situacija

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Neda Jakubauskienė apžvelgė pasaulines ir Lietuvos ekologinio ūkininkavimo tendencijas. Jos nėra džiuginančios. Lietuvoje 2015 m. sertifikuoti 153 ekologiški maisto tvarkymo ūkio subjektai, kurie vykdo 187 patvirtintas veiklas. Tik 13 ūkių perdirba ekologišką produkciją (vykdoma 14 veiklų). Skyriaus vedėja taip pat priminė apie galimybes ekologiškiems ūkiams gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programą, išvardijo Žemės ūkio ministerijos ekologiškų produktų perdirbimo skatinimo priemones.

Kaip įkvepiantį pavyzdį N. Jakubauskienė paminėjo Švediją, turinčią gana stiprią savo ekologiškų produktų rėmimo sistemą. Anot pranešėjos, šalies mokyklose vaikams kasdien pasiūloma apie 24 tūkst. patiekalų, iš kurių 60 proc. - ekologiškas maistas.

„Ekoagros" kokybės direktorius Tomas Demikis pabrėžė, kad parama įtakoja plėtrą. Jo duomenimis, 2015 m. buvo ženklus sertifikuotų ekologiškų plotų augimas, nors ūkių skaičius nesikeitė. „Ateityje vis dėlto, manau, kad plotai turės tendenciją mažėti", - konstatavo T. Demikis. Daugiausiai plotų užima varpiniai javai, kita nemaža dalis tenka daugiametėms žolėms, 5 tūkst. ha užima tvenkiniai.

Kaip vieną iš problemų, kuri darosi vis gilesnė, pašnekovas paminėjo, kad nors ekologiškai užaugintos žuvys patenka į prekybos centrus, tačiau nėra galimybės jų atskirti nuo tradiciškai užaugintų žuvų ir vartotojai net nežino, kokią žuvį nusiperka. Kaip ekologiškų plotų nišą T. Demikis paminėjo smulkiuosius vaistažolių augintojus, o sodų plotai, pasak jo, labai maži, sertifikuotų gyvūnų skaičius nuolat auga - didesnis šuolis atsirado į Lietuvos rinką atėjus įmonei „Agrowill Group".

Visiems susirinkusiesiems kokybės vadovas priminė, kad šių metų kovo 4 d. žemės ūkio ministrės įsakymu patikslintos ir pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės. Vienas iš pakeistų punktų - perkantieji ir parduodantieji kiekvienos rūšies ir partijos grūdų mėginius laikytų ne trumpiau kaip 1,5 metų. Jis taip pat atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad Lietuvoje itin griežti reikalavimai ekologiškai produkcijai, kai užsienyje paprastesni.

Augintojų pastangos ir rūpesčiai

Konferencijoje savo daugiametę patirtį jautriai ir širdingai pristatė ir ūkininkaujantieji ekologiškai. „Tymo" turgelio įkūrėja Genovaitė Sakalauskienė su vyru ūkininkauti pradėjo 2003 m. Ukmergės r. Žalgirių k. Šiuo metu verčiasi ekologiniu uogų, vaisių ir daržovių auginimu, vaisių ir uogų perdirbimu, sirupų, uogienių gamyba. Kaip pati teigė, sertifikuoti pradėjo tik 2015 m., nors ekologiškai augino jau nuo 2010 m.

„Turbūt nepasakysiu nieko naujo, bet problema yra parduoti savo produktus. Šiuo atveju svarbu vartotojų pasitikėjimas, produktų skonis, paties augintojo istorija, be to, kas tą produktą parduoda. Žmonėms svarbu, kad parduotų augintojas, kad paaiškintų, kokia produkto gamyba. Prisijaukinti klientus užima daug laiko. Tai iššūkis", - svarbiausius dalykus išsakė G.Sakalauskienė.

Moteris teigė, kad svarbu būti atviriems, net pasikviesti į svečius būsimus vartotojus ir taip reklamuoti ūkį. Be to, ji pabrėžė, kokia didelė ekologiškai užaugintų produktų vertė. Reikėjo atlikti aviečių uogienių tyrimus. Jie nustebino net pačius augintojus. Vitamino C rasta 2 kartus daugiau nei nurodoma literatūroje, kiek yra šviežiose uoguose. Veikliųjų medžiagų yra kelis tūkstančius kartų daugiau nei chemizuotoje produkcijoje. Anot agronomės specialybę turinčios ūkininkės, reikia ir mokslininkų, kurie padėtų skaičiais ir argumentais įrodyti ekologiškos produkcijos naudą, paramos.

Mindaugas Sakalauskas įvardijo priežastis, dėl ko yra susidaręs paradoksalus užburtas ratas - ūkininkai užaugina, bet negali parduoti, o vartotojai negauna norimų produktų. Anot jo: maži kiekiai, nėra masto ekonomijos (transportas, logistika, investicijos, darbo ir pardavimų sąnaudos); ūkininkų tiekimas nepastovus; nėra kooperacijos; nėra pasitikėjimo ekologiniais ūkiais; nėra vartotojų, politikų ir žiniasklaidos palaikymo.

Pranešėjas taip pat pristatė besikuriantį kooperatyvą, į kurį jungsis patikimi ūkininkai, kad būtų sumažintos kai kurios sąnaudos (kuro, transportavimo ir kt.). „Remsimės pasitikėjimo ugdymu, darbu su žiniasklaida, ūkių savikontrole", - sakė M. Sakalauskas.

Stragių ekologinio ūkio atstovė Ieva pristatė vieną pirmųjų Lietuvoje ekologinių ūkių, kuris sertifikuojamas nuo 1999 m. Jame dirba visa šeima. Šiuo metu jame auginama iki 20 pavadinimų daržovių. Patys ūkininkai ieško ir išbando naujus metodus, padedančius išlaikyti daržoves kuo ilgiau. Pradėję nuo 2,5 ha ploto, šiuo metu daržoves augina 11 ha. „Džiaugiamės, kad pavyko išplėsti mūsų produkcijos vartotojų ratą", - sakė I. Stragytė. - Parduodame tiesiogiai žmonėms, daugiausiai gyvenantiems Vilniuje, ekologiniuose turgeliuose, mugėse, tiekiame į parduotuves, priimame individualius užsakymus. Gaila, kad stringa realizacija didmeninėje rinkoje".

Ieva pateikė ir nelinksmą patyrimą, kai vienas didelis prekybos centras prekiavo jų ropėmis, tik, deja, nenurodydamas, kad tai ekologiška produkcija. Kaip džiugų dalyką ji paminėjo, kad tieks savo daržoves Panevėžio savivaldybės vaikų įstaigoms, mat šios savivaldybės viešieji pirkimai yra prieinami ir ekologiškai ūkininkaujantiems. Be to, Kauno rajono savivaldybė irgi atsiliepė į ūkininkų prisistatymą.

Ekologinio ūkio atstovė itin pabrėžė, kad duomenys, kuriuos privalomai surenka įvairios valstybinės institucijos iš ūkininkų, atvirai būtų prieinami visiems. „Jeigu būtų galima rasti viešą informaciją, tarkime, apie derliaus likučius, manau, tikrai atsirastų susidomėjusiųjų", - sako šeimos ūkio atstovė, padėkojusi institucijoms, iš kurių sulaukia palaikymo ir žmogiško supratimo.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslinis sekretorius Virgilijus Skulskis apžvelgė ilgą, vidutinę ir trumpą maisto produktų vertės grandines. Teigė, kad smulkių ekologiškų gamintojų mažėjo, o stambių priešingai - didėjo. Išsamiau atskleidė ekologiško pieno situaciją. Pasirodo, 2015 m. buvo primelžta apie 40 tūkst. t ekologiško pieno, savo reikmėms iš to kiekio ūkiai sunaudojo 0,6-0,7 tūkst. t, pašarams sunaudota 2,8- 3 tūkst. t, beveik pusė kiekio pieno pateko perdirbimui (62 proc. iš jo ekologiškiems produktams gaminti) ir 8-9 tūkst. t ekologiško pieno sunaudojamas kaip tradicinis. „Kol nebus visuotinio švietimo, tol nelabai turtingoje valstybėje vartojimo padidėjimo neverta tikėtis", - savo apžvalginį pranešimą baigė mokslininkas.

Kaip teigė konferencijos dalyviai, šiuo renginiu siekta labiau ne politinių sprendimų ir kritikos, bet dar kartą atkreipti dėmesį į ekologiškos produkcijos esamą padėtį ir perspektyvas, paanalizuoti rinkos formavimo veiksnius, produkcijos realizavimo būdus, pasidalyti gerąja patirtimi.

MŪ inf.