Vašingtonas. Paskelbtas jau aštuntas Pasaulinis maisto saugos indeksas (The Global Food Security Index, GFSI). Šiemet jo moto: „Maisto sistemų ir aplinkos apsaugos stiprinimas per inovacijas ir investicijas.“

Šių metų GFSI duomenimis, 88 proc. šalių teigia turinčios pakankamai prieinamų maisto atsargų šalyje, tačiau daugiau nei trečdalyje tirtų šalių apie 10 proc. ar daugiau gyventojų maitinasi nepakankamai.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaita „Maisto saugumo ir mitybos būklė pasaulyje“, daugiau nei 820 milijonų žmonių pasaulyje badauja. Nepakankamas maisto užtikrinimas yra ne kelių šalių, bet viso pasaulio problema.

Indeksas yra dinamiškas kiekybinis ir kokybinis lyginamosios analizės modelis, sudarytas iš 34 unikalių rodiklių, matuojančių maisto saugą skatinančius veiksnius tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse.

Pirmą vietą Pasauliniame maisto saugos indekse 2019 užima Singapūras, toliau rikiuojasi Airija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Šveicarija, Suomija, Norvegija, Švedija, Kanada ir Nyderlandai. Mūsų artimiausia kaimynė Lenkija užima 24 vietą po Italijos. Indekso paskutinę vietą užima Venesuela, aukščiau jos – Burundis (Afrikos žemyno šalis), Jemenas, Kongo Demokratinė Respublika ir kitos šalys.

Nepaisant naujų šiais metais maisto kainų, infrastruktūros ir mitybos normų, Singapūras, Airija ir JAV antrus metus buvo įvertintos kaip trys labiausiai besirūpinančios maisto saugumu šalys. Įtraukus klimato kaitos ir gamtos išteklių išeikvojimo padarinius, visų šių šalių bendrieji rezultatai sumažėjo. Tai rodo pasaulinių maisto sistemų pažeidžiamumą tokiomis grėsmėmis, kaip sausra, potvyniai ir kylantis jūros lygis.

Ribotos mitybos galimybės už aukštą maisto kainą

Indeksas atskleidė, kad daugiau nei 30 proc. šalių vitamino A, reikalingo normaliam regėjimui, sveikai imuninei sistemai ir organų funkcijoms palaikyti, kiekis maiste yra nepakankamas.

Maždaug ketvirtadalyje (25 proc.) šalių maiste trūko cinko, kuris yra būtinas normaliai medžiagų apykaitai ir imuninei sistemai.

Tai taip Indeksas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus santykinės maisto kainos padidėjo visame pasaulyje, o ypač stipriai pakilo Venesueloje ir Sirijoje.

Dvidešimt šešios Indekso tyrime dalyvavusios šalys pranešė, kad praėjusiais metais patyrė apie 5 proc. ar didesnę maisto kainų infliaciją.

Iššūkiai užtikrinant aprūpinimą maistu

Maisto saugumas yra sudėtingas, daugialypis klausimas. Siekdamos gyventojus aprūpinti maistu dabar ir ateityje, šalys turi užtikrinti, kad maistas būtų prieinamas, jo pakaktų ir jis atitiktų mitybos poreikius.

„Ataskaitoje atskleistos įžvalgos leidžia visoms suinteresuotoms maisto ekosistemos šalims aiškiai suprasti dabartinius iššūkius, trukdančius žengti link pasaulio, kuriame būtų užtikrintas saugesnis maistas“, – teigė „Corteva Agriscience“ viceprezidentė išorės reikalams ir tvarumui Dana Bolden.

Beveik ketvirtadalyje šalių, kuriose gaunamos mažesnės ar vidutinės pajamos, daugiau nei 20 proc. žmonių atsiduria žemiau pasaulinės skurdo ribos.

***

Pasaulinis maisto saugos indeksas - tai „The Economist Intelligence Unit“ – Didžiosios Britanijos kompanijos, priklausančios „Economist“ grupei ir teikiančios prognozavimo bei konsultavimo paslaugas – tyrimas, bendradarbiaujant su viena didžiausių JAV viešąja žemės ūkio paslaugas teikiančia įmone „Corteva Agriscience“.

Tyrimai ir gautų duomenų ataskaita buvo rengiama 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Tirta 113 šalių, tarp kurių nepateko nė viena Baltijos šalis. Šis Pasaulinis maisto saugos indeksas yra pirmasis, išsamiai nagrinėjantis aprūpinimą maistu, atsižvelgiant į tris tarptautiniu mastu nustatytus aspektus: maisto prieinamumą, naudingumą (sveikatingumą), kokybę ir saugą.

Atliekant tyrimą atsižvelgta ne tik į kiekvienos šalies bado lygį, bet tirti ir kiti pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos maisto nepakankamumui. Į GFSI taip pat įtraukti kiekvienos tirtos šalies gamtos ištekliai ir jų gebėjimo atsinaujinti koeficientas. Šioje kategorijoje vertintas besikeičiančio klimato poveikis šaliai; jo įtaka gamtos ištekliams; kaip šalis prisitaiko prie klimato kaitos rizikų.

Indeksas pateikia bendras priežastis, dėl ko neužtikrinamas maistas šalies gyventojams, turint galvoje viso pasaulio maisto sistemą. Taip pat siekiama atsakyti į pagrindinį klausimą – koks maisto saugumas.

„Maisto sistema ir mus supanti aplinka yra glaudžiai susijusios. Nors teigiama, kad žemės ūkis gerokai prisideda prie šių dienų klimato krizės, jis taip pat patenka į labiausiai paveiktus sektorius, kylant temperatūrai ir atsirandant ekstremaliems orams.

Pasitelkdamas naujoves, teisingus pasirinkimus ir visuomenės sąmoningumą, žemės ūkis galėtų pasikeisti iš stresą keliančio ir aplinką bloginančio veiksnio į pagrindinę klimato pokyčius priimančią, pritaikančią ir švelninančią jėgą, – rašoma Pasaulinio maisto saugos indekso 2019 ataskaitoje. – Aprūpinimo maistu sistemos ir aplinkos ryšys dažnai įvardijamas kaip kompromisas, kadangi žemės ūkio produkcija lemia didėjantį išmetamų teršalų kiekį, dirvožemio stresą ir išteklių išeikvojimą. Tačiau šios dvi dalys neturi prieštarauti viena kaitai.

Nuo maisto saugos naujovių, susijusių su dirvožemio stebėjimu ir skaitmeniniu vaizdavimu, siekiant sukurti prognozavimo sistemas, iki naujojo maisto, pavyzdžiui, augalinės mėsos ar dumblių, gamybos formų, – tai vis žmonių mitybos poreikius patenkinti siekiančios inovacijos. Kartu ieškoma žemės ūkio technologijų, nedarančių jokio poveikio aplinkai.“

MŪ inf.