Vilnius. Dažnu atveju į gyvūninės produkcijos saugą reaguojama jautriau, tačiau labai svarbu neužmiršti, kad ir negyvūninės produkcijos gamyba turi daug rizikų.

Jas būtina įvertinti ir negyvūninę produkciją auginti bei parduoti laikantis nustatytų reikalavimų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė sako, kad būtina šviesti ūkininkus ir priminti, jog norint prekiauti savo užauginta produkcija – nepaisant to, kokio dydžio ūkis – būtina registracija.

Nesvarbu, ar augintojas yra stambus ūkininkas, ar vos kelias laiškinių svogūnų lysves auginantis daržininkas, jei jis nori savo produkciją tiekti į rinką – jis turėtų kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritorinį padalinį dėl registracijos.

„Nuo pernai visi maisto tvarkymo subjektai privalo užregistruoti savo veiklą. Registracija nesudėtinga – reikia tik pateikti VMVT tam tikrus dokumentus. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių dokumentų, kurį reikia pateikti, tai aprašymas, kokia veikla bus vykdoma. Labai svarbu numatyti, ar daržovės bus plaunamos, gal ir pakuojamos. Nes tam reikalingos patalpos, jose išdėstytų įrenginių planas, aprašai, kur kokie procesai bus vykdomi ir pan. Tiems, kurie tik užaugina produkciją ir ją parduoda – veiklos aprašai paprastesni“, – kalba A. Serapinaitė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė sako, kad būtina šviesti ūkininkus ir priminti, jog norint prekiauti savo užauginta produkcija – nepaisant to, kokio dydžio ūkis – būtina registracija

Kartu su registracijos dokumentais būtinas ir ūkio registracijos išrašas bei žemės nuosavybę ar nuomą patvirtinantys dokumentai. VMVT atstovė pabrėžia, kad jei auginama tik savo reikmėms – viso to nereikia, tačiau jei tiekiama rinkai – per prekybos tinklus, turguose, viešojo maitinimo įstaigoms, tiesiai iš ūkio ar vykdoma prekyba internetu – registracija būtina. „Visi tokie pirminiai gamintojai turi būti VMVT apskaitoje“, – sako specialistė, pabrėždama, kad registracija nemokama.

Tiesa, VMVT suteiktą registracijos numerį prekiaujant nebūtina nurodyti, tačiau pirkėjas bet kada gali patikrinti VMVT sistemoje, ar pardavėjas veiklą vykdo legaliai.

Jei augintojas pardavinėja vaisius ar daržoves neužregistravęs veiklos, laikoma, kad jis vykdo nelegalią veiklą. „Tokiais atvejais, visų pirma, rizikuoja tuo, kad jam bus uždrausta tiekti produktus į rinką, kol neprisiregistruos – t. y. veikla sustabdoma, augintojas negauna pajamų ir rizikuoja prarasti dalį produkcijos, kol bus sutvarkyti privalomi formalumai. Maža to, jam gresia ir sankcijos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, atsižvelgiant į tai, koks yra pažeidimo mastas“, – rizikas vardina A. Serapinaitė.

Užsiregistravimas sistemoje reiškia ir garantiją vartotojui, kad tas ūkis, gamintojas ir pardavėjas yra prižiūrimas, jis laikosi numatytų reikalavimų, produkcija yra saugi.

„Sistema skirta, visų pirma, apsaugoti vartotojus. Nes jei vartotojas perka iš neaiškaus prekiautojo, vėliau sunku atsekti, iš kur produkcija gauta, o jei ji nesaugi – nustatyti atsakingus asmenis. Tad registracija  – vienas iš būdų, kad į rinką nepatektų neaiškios kilmės produkcija. Žinome atvejų, kai produkcija parduodama kaip lietuviška, nurodomas netgi konkretus rajonas, nors patikrinus paaiškėja, kad tame rajone tas augintojas net neturi  jokio lauko. Kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas, kai pardavėjas išvis jokių dokumentų neturi –  veikia nelegaliai“, – apie būtinybę užtikrinti tiekiamos produkcijos saugą kalba VMVT specialistė.

Registruotų ūkių kontrolė vykdoma planingai, atsižvelgiant į tai, kas auginama. Jei tai yra jautresni produktai, vartojami neapdoroti (uogos, salotos, laiškiniai svogūnai ir pan. ) – tikrinama dažniau, kas metus ar porą. Jei kitos daržovės (bulvės, morkos ir pan.) – kontrolė gali būti ir kas šešerius metus. Gavus nusiskundimų ar įtarus pažeidimus – patikrinimas atliekamas nedelsiant.

Vis dėlto, anot inspektorės, vien jau tai, kad ūkis ar pardavėjas yra registruoti, garantuoja, kad jie turi daugiau žinių, daugiau informacijos, kaip veiklą vykdyti teisingai ir vartotojui tiekti saugią produkciją.

Svarbu suvokti, kad vaisių, uogų ar daržovių augintojas ar ūkininkas yra lygiai toks pats verslo subjektas, o kiekvienas verslas turi laikytis tam tikrų reikalavimų. „Norint įsitvirtinti rinkoje, norint apsaugoti savo vartotojus ir pirkėjus, tenka laikytis reikalavimų, normų ir suprasti, kad tavo veikla bus kontroliuojama. Nes jei imiesi verslo, atitinkamai turi prisiimti ir tam tikrą atsakomybę. Dirbant su maistu atsakomybės tenka prisiimti dar daugiau“, – pabrėžia specialistė.

Anot jos, nors visi stengiasi, kad šalies augintojams ir ūkininkams viskas būtų kuo paprasčiau, kuo mažesnė administracinė našta, tačiau būtina prisiminti, kad atsakomybė už tiekiamo maisto saugą ir kokybę visuomet pirmiausia tenka maisto gamintojui. O VMVT savo ruožtu stengiasi, kad jos vykdoma priežiūra būtų efektyvi, o vartotojas – apsaugotas.

„Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teisės aktais pavesta maisto tiekimo grandinės kontrolė nuo lauko iki stalo: turime prižiūrėti tai, kaip maistas auginamas, gaminamas iki pateikimo galutiniam vartotojui. Maisto sauga ir kokybė visada buvo ir yra didžiausias prioritetas“, – sako A. Serapinaitė.

Visą straipsnį skaitykite naujame žurnalo „VETinfo“ numeryje, kurį galite užsiprenumeruoti čia.

MŪ inf.