Vilnius. Vienas Lietuvos gyventojas kasmet vidutiniškai išmeta apie 55 kilogramus maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

Tuo tarpu visoje Europos Sąjungoje (ES), Europos Komisijos (EK) duomenimis,  kasmet išmetama maždaug 88 mln. tonų maisto, o jo vertė siekia 144 mlrd. eurų. Tad nors Lietuvos rodiklis nėra dramatiškas, tačiau visos ES mastu norima pasiekti, kad kiekviena šalis narė maisto švaistymą sumažintų perpus iki 2030 metų. Ir toks tikslas, pasak už sveikatą ir maisto saugą atsakingo EK nario Vytenio Andriukaičio, Lietuvai yra įgyvendinimas.

„Kur yra bėda? Vadinamasis siloso bokšto mentalitetas. Kiekvienas atskirai lyg ir nieko nedaro. (...) Atsipeikėkime. Bėda yra ir dar kita. Eurostato duomenimis,  vidutiniškai apie 73 proc. žmonių visoje ES supranta, kad jie irgi yra maisto švaistymo šaltinis. Tuo tarpu Lietuvoje -  44 proc.“, - apie būtinybę imtis veiksmų ir šviesti vartotojus ketvirtadienį parodos „Agrobalt“ metu surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Andriukaitis.

Komisaras priminė, kad kalbant šia tema reiktų prisiminti dvi sąvokas – nuostoliai ir švaistymas. „Ūkininkai augina produkciją, bet dalį jos dėl mūsų perfekcionizmo išmeta. Nepriima gumbuotų obuolių ir jie yra išmetami. Bet gal jie gali keliauti į darželį, ten vaikai juos nuskustų ir pasidarytų salotas?..“ , - atsakingiau į kasdienius procesus ragino žvelgti EK narys.

Pasak komisaro V. Andriukaičio, dar vienas aspektas – vartotojai neskiria terminų, kuriais žymimas maisto galiojimas: „Geriausias naudoti iki...“ ir „Tinkamas naudoti iki...“

Anot jo, svarbu parengti dokumentus, pagal kuriuos besibaigiančio galiojimo maistą būtų galima dovanoti, o jau netinkamą – grąžinti į maisto grandinę atiduodant gyvūnams. Ir kaip pavyzdį pateikė vieną paukštininkystės įmonę, kuri, V. Andriukaičio, galėtų būti tokios iniciatyvos partnere leidusi savo vištoms lesti pvz. sužiedėjusią duoną.

Be to, vartotojai dažnai patenka į komercinius spąstus, kuomet įvairių akcijų metu įsigyja produktų, kurių nespėja suvartoti ir išmeta. Komisaras atkreipė dėmesį ir į dideles maisto porcijas viešojo maitinimo įstaigose.

Tuo tarpu žemės ūkio ministras Giedrius Surplys patikino, kad jau yra suburta bendra Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų koordinacinė grupė, ieškanti sprendimo, kaip žmonėms palengvinti maisto atliekų rūšiavimą ir kaip pasiekti, kad dar tinkamas vartoti maistas pasiektų stokojančius.

„Būtina mums sukurti kuo paprastesnį būdą, kaip nesuvartotas ir dar neišėjęs iš rikiuotės maistas galėtų būti kuo paprasčiau paimamas iš vartotojų ir perduotas tiems žmonėms, kuriems to maisto reikia“, –spaudos konferencijoje kalbėjo G. Surplys, dėkodamas V. Andriukaičiui, kad būtent jo iniciatyva tokia diskusija vyksta „Agrobalt“ rėmuose, nes ši paroda yra ir apie maisto saugumą bei socialinę atsakomybę.

Žemės ūkio ministro teigimu, prie maisto švaistymo mažinimo galėtų prisidėti ir trumposios maisto grandinės skatinimas „Kalbant apie trumpąją maisto grandinę būtų ir sveikiau, ir mažesnis nuostolis gamtai, jei iš ūkininko paimtume maišelį morkų ir jas tiesiai nuneštume į tos vietovės mokyklą, užuot ūkininkui jas pristačius į surinkimo punktą, o tada vienai didelei įmonei per sandėlius vėl atvežus į tą mokyklą. Tam yra dirbama su viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais, yra ES priemonės“, - sakė G. Surplys.

Anot G. Surplio, rekomenduotina maisto grandinę trumpinti ne tik dėl švaistymo, bet ir dėl sveikesnio maisto galimybės

Tačiau tokiems pokyčiams, ano jo, būtini ir mąstymo pokyčiai: valgytojas turėtų mieliau rinktis nors ir brangėlesnę, bet ūkininko parduodamą morką, biudžetinės įstaigos vadovas turėtų nebijoti sugaišti daugiau laiko dokumentų pildymui, bet pirkti produktus iš kitoje pusėje gatvės gyvenančio ūkininko. O ir ūkininkui teks laužyti įprotį, kad geriau, kai atvažiuoja ir paima urmu.

Ketvirtadienį vykusio forumo metu apie viešojo bei privataus sektorių dalyvių vaidmenį kovojant su maisto švaistymu bei valstybėms kylančius iššūkius  įžvalgomis dalijosi ne tik žemės ūkio ministras G. Surplys, EK narys V. Andriukaitis, bet ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Chosė Grasijano da Silva (Jose Graziano da Silva), kiti aukšti žemės ūkio pareigūnai ir kaimyninių bei kitų šalių partnerių atstovai.

Pasak FAO generalinio direktoriaus Chosė Grasijano da Silvos (Jose Graziano da Silva), sprendžiant maisto švaistymo problemas gerų rezultatų pasiekti nelengva, nes daug kas priklauso nuo inovacijų ir investicijų, tačiau nemažai galime padaryti pradėdami nuo savęs

Kartu su forumu, vyko ir ekspertinis ES lygio susitikimas – ES platforma maisto nuostoliams ir maisto švaistymui. Tai  - Europos Komisijos iniciatyva sukurta platforma, kurią sudaro 70 narių, įskaitant valstybių narių, tarptautinių organizacijų atstovus.

MŪ inf.