Vilnius. Lietuviai dažnai perka per daug maisto ir be reikalo išmeta prekinę išvaizdą praradusius vaisius ir daržoves.

Tai paaiškėjo po neseniai atliktos apklausos. Remiantis pasauline statistika, kuri skelbia, kad net 30-50 procentų viso maisto pasaulyje yra tiesiog iššvaistoma, apklausą inicijavo prekybos tinklas „Rimi. Apklausoje sudalyvavo apie 6 tūkst. pirkėjų, kurie padėjo iš dalies įvertinti problemos mastą Lietuvoje.

Lietuvoje žmonėms kartkartėmis tenka išmesti maistą ne tik švenčių metu. Apklausa  atskleidė, kad net 49 proc. apklaustųjų maistą išmeta dėl to, kad tiesiog nespėja laiku jo suvartoti. Likusi respondentų grupė teigė, kad neišmeta jokio maisto. Apklausa įvyko 2019 metų balandžio mėnesį, kurioje sudalyvavo apie 6 tūkst. žmonių.

Net pusė visų apklaustųjų pripažįsta, kad jiems to nepavyksta teisingai suplanuoti pirkinių ir dalį maisto jiems tenka išmesti, o tai lemia informacijos ir planavimo įgūdžių stoka. Nemažai žmonių dar iki galo nežino skirtumų tarp žymėjimo ant produktų „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“, taip pat neretai nepelnytai nurašomos kreivesnės, dėl stovėjimo kiek apvytusios daržovės, dėmėti vaisiai, nors tai dar nereiškia, kad dėl to jų skoninės savybės ar kokybė yra prastesnės, pažymi apklausos rengėjai.

Tik nedidelė dalis, tai yra 6 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių, paatviravo, kad maistą išmeta dėl neplanuotų valgymų ne namuose. O 4 proc. apklaustųjų maisto likučius išmeta, nes jie nusibosta.

Pasak specialistų, jeigu žmonės neskubėtų maisto produktų išmesti vos tik pasibaigus galiojimui ar kiek suprastėjus išvaizdai, juos būtų galima tinkamai paruošti patiekalams ar tikslingiau panaudoti ir su maisto nepritekliumi susiduriančiais žmonėmis. Pakitusi produktų išvaizda dar nereiškia, kad jie nebetinkami vartoti.

Maisto švaistymas – tai didelė problema, kurią sprendžiant būtų galima ne tik prisidėti prie alkstančių žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo, bet ir klimato kaitos pokyčių mažinimo. Išmetamas maistas turi įtakos ne tik alkstančių gyvenimui, bet atlieka vaidmenį ir klimato kaitoje. Irdamos maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą skatinančias dujas, kurių kiekis visame pasaulyje lygus visos Europos anglies dvideginio emisijai. Tad maisto švaistymo mažinimas gali prisidėti net prie dviejų rimtų problemų sprendimo.

Tam, kad nespėto suvartoti maisto netektų išmesti, siūloma atkreipti dėmesį į kelias detales. Jos gali padėti ilgiau išlaikyti maistą šviežią, atsakingiau planuoti pirkinius ir taip sumažinti nereikalingas išlaidas.

1.Daugelis žmonių nespėja laiku suvartoti produktų ir todėl, kad nežino, kaip tinkamai juos laikyti. Neteisingas jų išdėliojimas šaldytuve gali sukelti ir ankstyvą sunokimą bei pernokimą, dėl ko produktai atsiduria šiukšlių dėžėje. Pavyzdžiui, bulvės, pomidorai, česnakai, agurkai ir svogūnai neturėtų būti laikomi šaldytuve – šiuos produktus reikėtų laikyti kambario temperatūroje.

 2.Atkreipkite dėmesį į bananus, avokadus, pomidorus, persikus, kriaušes, svogūnus – nokdami jie, kaip ir dauguma vaisių, išskiria etileno dujas, kurios skatina šį procesą. Kad išvengtumėte ankstyvo gedimo, tokius maisto produktus laikykite toliau nuo etilenui jautrių produktų, pavyzdžiui, bulvių, obuolių, lapinių žalumynų, uogų ir pipirų.

3. Didžiuosius savaitės apsipirkimus rekomenduojama papildyti keliais mažesniais apsilankymais parduotuvėje iškart suvartojamiems produktams  įsigyti. Tokiu būdu šviežių daržovių ar įvairesnių produktų namuose turėsite tiek, kiek spėsite suvartoti laiku.

4. Nors didelės produktų pakuotės turėtų būti patogesnės, pastebėta, kad neretai jų taip pat nespėjama suvartoti laiku. Todėl rekomenduojama didesniais kiekiais įsigyti tuos produktus, kurie galėtų būti sunaudojami per ilgesnį laiko tarpą ir nesugestų. Tam geriausiai tinka kruopos, sandėliuojamos daržovės ir kiti ilgai stovintys produktai.

MŪ inf.