Utrechtas. 2018 m. pasaulinis vaisių žemėlapis rodo padidėjusius šviežių vaisių (uogų) ir vaisių (uogų) sulčių prekybos srautus ir atskleidžia kai kurias pagrindines pasaulines vaisių sektoriaus tendencijas.

Vienos svarbiausių yra vis labiau populiarėjantys šaldyti vaisiai, tris kartus padidėjusi prekyba avokadais ir mėlynėmis, taip pat gerokai išaugęs Kinijos šviežių vaisių importas, teigiama Nyderlandų banko „Rabobank“ tyrimų skyriaus apžvalgoje.

Vyksta globalizacija

Vaisių rinka yra gerokai globalesnė negu daržovių. Apie 9 proc. visų užauginamų vaisių parduodama tarptautiniu mastu, ir ši dalis vis dar didėja. Visame pasaulyje parduodami bananai, obuoliai, citrusiniai vaisiai ir vynuogės. Lotynų Amerika yra dominuojanti pasaulinė eksporto jėga, o Kinija yra milžiniška ir didėjanti importo rinka.

Vaisių rinka nuo daržovių rinkos skiriasi dar ir tuo, kad didelė vaisių dalis yra perdirbama, sultys – pagrindinis produktas. Sulčių, taip pat konservuotų vaisių vartojama daugiausiai JAV, Europoje ir Okeanijoje.

Didesnis šaldytų ir šviežių uogų ir vaisių poreikis

Apie 80 proc. visų pasaulyje išauginamų vaisių parduodami švieži (į analizę neįtraukti vaisiai, kurie skirti perdirbti alkoholinių gėrimų, pavyzdžiui, sidro, vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybai). Ši šviežių vaisių rinka vis dar auga, daugiausia už JAV ir ES ribų. Brandžių (senesnių) rinkų vartotojai didesnį dėmesį skiria kuo natūralesniems ir šviežesniems vaisiams, įskaitant ir šaldytus vaisius. Dėl to sumažėjo sulčių ir konservuotų vaisių paklausa.

Per pastarąjį dešimtmetį bendrai šaldytų vaisių paklausa kasmet augo apie 5 proc. Uogų, vieno iš pagrindinių parduodamų šaldytų produktų, populiarumas tikrai palaikė šią tendenciją. Tuo pačiu metu pasaulinė konservuotų vaisių (skardinėse, maišeliuose ir buteliuose) paklausa pasaulyje išliko žema ir Europoje, Australijoje ir JAV sumažėjo daugiau nei 1 proc. per metus.

Ekologiški vaisiai jau ne prabangos prekė

Ekologiški vaisiai yra dar viena kategorija, kuri plečiasi dėl besikeičiančių vartotojų poreikių. Ekologiški maisto produktai užima tam tikrą rinkos dalį visame pasaulyje. Tačiau, apskritai paėmus, ekologiškų vaisių rinkos dalis yra didesnė turtingesnėse šalyse, palyginti su sparčiai augančios ekonomikos šalimis. Tačiau pajamos nėra vienintelis veiksnys perkant ekologinį produktą.

Ekologiškų produktų dalis iš visų pagamintų prekių pirkimų labai skiriasi kiekvienoje šalyje. Pavyzdžiui, Australijoje ekologiški produktai užima 2 proc., Nyderlanduose – 5 proc., JAV – 9 proc. ir 15 proc. Švedijoje. Šių skirtumų priežastys gali būti susijusios su prekybos centrų sprendimais dėl įprastų daržovių kategorijų, kainos prieinamumo, kainos ir kokybės santykio, taip pat su kultūriniais veiksniais.

Bet kokiu atveju, ekologiški produktai užpildo tam tikrą vartotojų, norinčių sąmoningai ir kruopščiai rinktis maistą, nepriklausomai nuo tvyrančių nuomonių, poreikį.

„Supermaisto“ tendencijos

Socialinės žiniasklaidos vaidmuo daro vis didesnę įtaką vaisių vartojimo tendencijoms. Visų pirma, atsiranda vadinamojo „supermaisto“ sąvoka. Daugėja jam priskiriamų produktų, kurie laikomi sveikais. Pavyzdžiui, šilauogės, avokadai ir kitų populiarių rūšių vaisiai ir uogos. Kad jie būtų prieinami ištisus metus, daugeliui pasaulio šalių reikia juos importuoti bent jau tam tikrą metų laikotarpį. Dėl to prekyba šiais produktais nuolat augo.

Kaip rodo „Rabobank“ pateikta diagrama, tarp 10 didžiausių šilauogių ir spanguolių eksportuotojų 2006-2016 metais yra ir mūsų kaimynė Lenkija, 2016 m. eksportavusi apie 375 tūkst. tonų šių uogų. Daugiau už ją 2016 m. mėlynių ir spanguolių eksportavo Meksika – apie 390 tūkst. tonų. Avokadų eksportuotojos lyderės minimos Izraelis (apie 1 700 tūkst. t), Naujoji Zelandija, Dominykos Respublika ir JAV (visos – po 1 650 tūkst. t).

Kinijos vaidmuo auga

Didžiausią tarptautinių šviežių vaisių eksporto augimą, beveik 7 proc. per metus, per pastarąjį dešimtmetį generavo pagrindinės importo rinkos: JAV, Kinija ir Vokietija. Nuo jų šiek tiek atsilieka Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Kanada, Rusija.

Tačiau santykine prasme besivystančios rinkos, tokios kaip Kinija ir Indija, tampa vis svarbesnės pasaulinėje vaisių rinkoje. Kinija yra pasaulyje pirmaujantis gamintojas, tačiau joje sparčiai išaugo šviežių ir perdirbtų vaisių importas ir eksportas.

Šviežių vaisių ir uogų prekybos augimą visame pasaulyje, ir ypač Kinijoje, skatina skirtingi veiksniai: geresnis patekimas į rinką, kintantys vartotojų poreikiai, profesionalesnė prekybos aplinka, didėjanti perkamoji galia ir galiausiai ne mažiau svarbus veiksnys – patobulėjusi logistika (saugyklos su kontroliuojama atmosfera), šiuolaikiškesni saugojimo ir šaldymo grandinės įrenginiai.

Daugelis vaisių gali būti gabenami dideliais atstumais, įskaitant ir plukdymą jūra. Lotynų Amerikos šalims, pavyzdžiui, Čilei, Peru, Ekvadorui ir Brazilijai, tai atvėrė naujas pasaulines galimybes.

MŪ inf.