Kaunas. Lietuvos gyventojai per metus suvalgo daugiau kaip 100 tūkst. t duonos. Specialistai, analizuojantys duonos pardavimų tendencijas, pastebi, kad vartojimas mažėja, keičiasi pirkėjų įpročiai, o skirtumai išryškina vartojimo ypatumus regionuose.

Vis dėlto tradicija kol kas laimi kovą prieš naujoves. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos konkurso „Populiariausia prekė 2013" tamsios duonos kategorijos nugalėtoja pripažinta „Gardėsio" juoda „Bočių" duona" (UAB „Fazer Lietuva").

Išaiškinant konkurso nugalėtojus atsižvelgiama į vienintelį kriterijų - per metus parduotų prekių kiekį mažmeninės prekybos tinklų „Maxima LT", „Norfos mažmena", „Palink", „Rimi Lietuva" parduotuvėse.

Nors mūsų šalyje populiariausia tradicinė juoda ir balta duona, parduotuvių lentynose vis dažniau ieškoma bemielės, becukrės, pagardintos įvairiais priedais. Didžiųjų prekybos tinklų pirkėjai tamsios duonos daugiausia nuperka Dzūkijoje, o šviesios - Žemaitijoje. Tuo tarpu Aukštaitijoje didžiųjų prekybos tinklų pirkėjai juodos duonos perka gerokai daugiau, negu baltos, o Suvalkijoje - priešingai.

Perkama tiek, kiek būtina

UAB „Fazer Lietuva" generalinis direktorius Mindaugas Snarskis pastebi, kad mitybos mados keičiasi - duona tai nuvainikuojama, tai reabilituojama. „Atstovauju ne mados, o duonos kepėjų pramonei. Gyvenime sveikiausias dalykas yra saikas. Duona buvo, yra ir bus vienas iš pagrindinių lietuvių produktų. Tačiau pasaulis linkęs į kraštutinumus, vartotojų įpročiai keičiasi", - tvirtina M. Snarskis.

Pasak bendrovės vadovo, nors lietuviai yra konservatyvūs, kuo toliau, tuo labiau linkę išmėginti naujoves. „Keletą pasaulinių krypčių pastebime ir mes, viena iš jų - sveikatingumo kryptis, arba tai, kas, vartotojų supratimu, yra sveika, kas pagerina jų gyvenimo kokybę. Lietuviai vartoja nemažai ruginių produktų. Ruginė duona mėgstama ir populiari. Vartotojai labiau kreipia dėmesį į skaidulinių medžiagų kiekį. Viena vertus, saulėgrąžos, įvairūs grūdai suteikia tam tikrų skonio savybių, kita vertus, turi naudingų maisto medžiagų. Kasmet duonos su priedais vartojimas auga", - sako „Fazer Lietuva" generalinis direktorius.

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvos vartotojų pasirinkimui daugiausia įtakos daro didėjantis gyvenimo tempas ir jį lydintis užkandžiavimas. Anot M. Snarskio, skubantiems ir neturintiems laiko ramiai papietauti žmonėms priimtiniausia forma - sumuštinis. Tai keičia duonos, kaip produkto, suvokimą.

Pašnekovas pastebi, kad po krizės Lietuvoje labai išryškėjo žmonių vartojimo atsakingumas. Perka tiek, kiek planuoja suvartoti, renkasi mažesnes porcijas, bet perka dažniau. „Suvartojimas mažai keičiasi, tačiau pirkėjai linkę pamąstyti, kiek jiems reikia. Tai labai sveikintina", - teigia M. Snarskis.

Mažėja gyventojų, mažėja ir vartojimas

Lietuvos duonos rinkos lyderė ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse UAB „Vilniaus duona" savo gaminius parduoda ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoja juos į Didžiąją Britaniją, Airiją, Lenkiją, JAV ir kitas šalis. 2013 m. eksporto pardavimų apimtys sudarė daugiau kaip 800 tūkst. Lt - beveik dvigubai daugiau negu prieš metus. Eksportas orientuotas į emigrantus, į minėtas šalis iškeliauja tie patys gaminiai, kurie kepami Lietuvos vartotojams.

„Vilniaus duona" rinkodaros vadovas Edvinas Ambrukaitis pastebi, kad duonos rinka šalyje traukiasi ir ši tendencija susijusi su emigracija - per metus Lietuvoje žmonių skaičius sumažėja 30-40 tūkst., o duonos vartojimas - apie 6 proc. „Labiau „traukiasi" ruginės duonos rinka, o kvietinės vartojimas krenta šiek kiek lėčiau. Matome, kad pirkėjai dažniau renkasi forminę duoną", - sako E. Ambrukaitis.

„Vilniaus duonos" rinkodaros vadovo žodžiais, duona jau savaime yra sveikas produktas, esantis mitybos piramidės viršūnėje. Yra pirkėjų, kurie ieško, tarkim, virškinimui naudingesnių produktų be cukraus ar be mielių, tačiau tai nėra masinis dalykas.

„Apskritai pastaruoju metu pernelyg sureikšminami produktai be mielių. Juk mielės kepimo metu sukepa, jų iš viso gaminyje nelieka. Didelio skirtumo tarp gaminio su mielėmis ir be jų, nėra", - teigia pašnekovas.

E. Ambrukaitis pabrėžia, jog ryškesnė yra gaminio ar pakuotės mažėjimo tendencija. Jei anksčiau duonos kepalas svėrė 800-900 g, tai dabar ji fasuojama mažesnėse - 700 ar net 300 g pakuotėse. „Žmonės nori valgyti geresnį gaminį, bet renkasi mažesnius kiekius. Vis dėlto, nors vartojimas tapo atsakingesnis, duonos išmetimo mastai Lietuvoje dar palyginti nemaži, nes ji - pigi", - teigia bendrovės atstovas.

MŪ inf.