Kaunas. Kulinarinis turizmas Lietuvoje suteikia galimybę ūkininkams savo produkciją paversti ne tik preke, bet ir įspūdžiu.

Turistai noriai dalyvauja edukacinėse programose, ragauja vietinius patiekalus ir pažindinasi su jų gamybos procesu. 

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ 2023 m. atliktas tyrimas rodo, kad net 72 proc. lietuvių mūsų šalyje keliavo bent su viena nakvyne (2022 m. tokių buvo 76 proc.). O štai užsienio turistų pamažu daugėja – 1,37 mln. jų Lietuvą aplankė 2023-iaisiais, o tai 19 proc. daugiau nei 2022 metais.

Ramus poilsis gamtoje ir gamtos objektų lankymas – populiariausios turistų veiklos. Vis dėlto, kartu su šia teigiama tendencija, kuri naudinga vietos verslams, muziejams ir kitiems paslaugų teikėjams, kyla poreikis užtikrinti kokybišką keliautojų maitinimą, ypač regionuose.

Galimybių margumynas

Degustacijos ir įdomūs pasakojimai apie maisto kokybę, istoriją ir naudingąsias savybes – pagrindinė maisto kelionių paslaugos dalis. Turistai taip lavina skonio pojūtį, derina jį su vietos prisiminimais, todėl patirtis tampa nepamirštama. Beveik visi maisto augintojai ir gamintojai gali organizuoti degustacijas, nes jos nereikalauja didelių investicijų.

Laikinieji (pop up) restoranai ir kavinės – kitas būdas pamažu įsitraukti į restoranų ar viešojo maitinimo verslą. Tokie restoranai veikia ribotą laiką, pavyzdžiui, savaitgalį, ir įsikuria unikaliose vietose – lauke, sode, tvarte, šiltnamyje ir pan. Tokiuose restoranuose kaimo vietovėse dirbantys maisto augintojai ir gamintojai gali tiekti patiekalus, kurie gaminami iš jų ūkiuose auginamų produktų, tarkime, pomidorų, burokėlių, medaus.

Įvairūs maisto renginiai ir festivaliai paprastai siejasi su sezoniškumu, sezoniniu maistu ir veikla lauke ar sode. Tokio renginio pavyzdžiai: derliaus nuėmimas, bulvių kasimas ar obuolių skynimas. Taip pat galima organizuoti skonių festivalius, atvirų durų dienas, derliaus šventes. 

Ekskursijos su gidu, įskaitant pažintį su žaliavomis, gamybos tradicijomis ir degustacijas perdirbimo įmonėse, alaus daryklose, vynuogynuose, sūrinėse, mėsinėse, dešrų gamyklose, žuvų, pieno ar ekologiniuose ūkiuose – dar viena galimybė ūkiams. Ekskursijos apie įvairią ūkyje gaminamą produkciją gali suteikti papildomų pajamų ir išlaikyti užimtumą ne sezono metu.

Papildoma veikla taip pat gali tapti seminarai ir maisto ruošimo pamokos, orientuotos į jo perdirbimą: marinavimą, sūdymą, rūkymą, tradicinių patiekalų iš vietos produktų ruošimą. Ši veikla leis ne tik padidinti pajamas, bet ir pritraukti naujų klientų ar suformuoti ištikimų klientų ratą,

Maisto parodos ir muziejai, skirti vietiniams ir tradiciniams produktams (duonai, silkei, sūriams, kumpiams, lašiniams, alui, bulvėms ir kt.), gali būti geras būdas pradėti teikti kulinarinio turizmo paslaugas kaimo vietovėse. 

Tiesa, maisto augintojai ir gamintojai gali derinti keletą patirčių ar paslaugų. Mat išvardytos veiklos dera tarpusavyje, pavyzdžiui, iš pradžių galima surengti maisto ar gėrimų parodą, po paskui – jų degustaciją.

Visą straipsnį apie turizmo ir maitinimo galimybes kaime skaitykite žurnale „Mano ūkis“.