Kulinarinis turizmas Lietuvoje suteikia galimybę ūkininkams savo produkciją paversti ne tik preke, bet ir įspūdžiu. Turistai noriai dalyvauja edukacinėse programose, ragauja vietinius patiekalus ir pažindinasi su jų gamybos procesu. 

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ 2023 m. atliktas tyrimas rodo, kad net 72 proc. lietuvių mūsų šalyje keliavo bent su viena nakvyne (2022 m. tokių buvo 76 proc.). O štai užsienio turistų pamažu daugėja – 1,37 mln. jų Lietuvą aplankė 2023-iaisiais, o tai 19 proc. daugiau nei 2022 metais. Ramus poilsis gamtoje ir gamtos objektų lankymas – populiariausios turistų veiklos. Vis dėlto, kartu su šia teigiama tendencija, kuri naudinga vietos verslams, muziejams ir kitiems paslaugų teikėjams, kyla poreikis užtikrinti kokybišką keliautojų maitinimą, ypač regionuose.

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas kartu su Lietuvos kaimo turizmo ir „Klaipėdos regiono“ asociacijomis bei aštuonių Baltijos jūros regiono šalių partneriais tiria, kaip sukurti kulinarinio turizmo kelius Baltijos jūros regione. Lietuvoje į įgyvendinamas veiklas aktyviai įsitraukė daugiau kaip 10 vietos maisto gamintojų. Tai bitininkai, sertifikuotų paveldo produktų gamintojai, bendruomeninių verslų atstovai ir vietinio maisto gamintojai. 

Abipusė nauda

Pasaulio maisto kelionių asociacijos duomenimis, dabar daugiau nei 50 proc. keliautojų yra gastronominiai turistai, kurie svetur vyksta dėl maisto, nes nori atrasti naujų skonių, jų derinių ir pasisemti patirties. Kelionių agentūros „American Express Travel’s“ ataskaitoje apie pasaulines kelionių tendencijas 2023-iaisiais teigiama, kad net 81 proc. turistų ragauja vietinio maisto ir šios kelionių dalies laukia labiausiai. Visi keliautojai anksčiau ar vėliau išalksta, todėl svarbu ir naudinga suteikti jiems galimybę paragauti ne tik tradicinio lietuviško maisto, bet ir kulinarinio paveldo patiekalų.

Kulinarinis turizmas ir teikiamos kulinarinio turizmo paslaugos, tarkime, degustacijos ar maisto edukacijos, yra visiems naudingas sandoris. Turistas gauna išskirtinę kelionių patirtį, o maisto gamintojai ir ūkininkai, siūlydami šias paslaugas, gali padidinti tiesioginius pardavimus, pradėti ar padidinti pardavimus internete, pritraukti naujų klientų, susikurti naują ir įdomią darbo vietą, sumažinti priklausomybę nuo oro sąlygų ir sezoniškumo, didinti prekių ženklo žinomumą. 

Taip pat tai leidžia dar labiau didžiuotis savo kuriamais produktais ir teikiamomis paslaugomis. Tai netgi padeda užtikrinti kaimo verslų atsparumą sezoniškumui ir (arba) derliaus įtakai. Be to, kulinarinis turizmas turi didelį potencialą į Lietuvos regionus pritraukti vietos ir užsienio keliautojų.

Galimybių margumynas

Degustacijos ir įdomūs pasakojimai apie maisto kokybę, istoriją ir naudingąsias savybes – pagrindinė maisto kelionių paslaugos dalis. Turistai taip lavina skonio pojūtį, derina jį su vietos prisiminimais, todėl patirtis tampa nepamirštama. Beveik visi maisto augintojai ir gamintojai gali organizuoti degustacijas, nes jos nereikalauja didelių investicijų.

Laikinieji (pop up) restoranai ir kavinės – kitas būdas pamažu įsitraukti į restoranų ar viešojo maitinimo verslą. Tokie restoranai veikia ribotą laiką, pavyzdžiui, savaitgalį, ir įsikuria unikaliose vietose – lauke, sode, tvarte, šiltnamyje ir pan. Tokiuose restoranuose kaimo vietovėse dirbantys maisto augintojai ir gamintojai gali tiekti patiekalus, kurie gaminami iš jų ūkiuose auginamų produktų, tarkime, pomidorų, burokėlių, medaus.

Įvairūs maisto renginiai ir festivaliai paprastai siejasi su sezoniškumu, sezoniniu maistu ir veikla lauke ar sode. Tokio renginio pavyzdžiai: derliaus nuėmimas, bulvių kasimas ar obuolių skynimas. Taip pat galima organizuoti skonių festivalius, atvirų durų dienas, derliaus šventes. Lietuvos kaimo turizmo asociacija organizuoja renginį „Atviros dienos kaime“, per kurį ūkininkai, sodybų šeimininkai, muziejai, dvarai ir bendruomenių centrai lankytojams atveria savo duris ir siūlo įvairių paslaugų, pramogų kaime. Tai puiki galimybė maisto gamintojams pristatyti savo produktus ir paslaugas. 

Ekskursijos su gidu, įskaitant pažintį su žaliavomis, gamybos tradicijomis ir degustacijas perdirbimo įmonėse, alaus daryklose, vynuogynuose, sūrinėse, mėsinėse, dešrų gamyklose, žuvų, pieno ar ekologiniuose ūkiuose – dar viena galimybė ūkiams. Ekskursijos apie įvairią ūkyje gaminamą produkciją gali suteikti papildomų pajamų ir išlaikyti užimtumą ne sezono metu.

Papildoma veikla taip pat gali tapti seminarai ir maisto ruošimo pamokos, orientuotos į jo perdirbimą: marinavimą, sūdymą, rūkymą, tradicinių patiekalų iš vietos produktų ruošimą. Ši veikla leis ne tik padidinti pajamas, bet ir pritraukti naujų klientų ar suformuoti ištikimų klientų ratą,

Maisto parodos ir muziejai, skirti vietiniams ir tradiciniams produktams (duonai, silkei, sūriams, kumpiams, lašiniams, alui, bulvėms ir kt.), gali būti geras būdas pradėti teikti kulinarinio turizmo paslaugas kaimo vietovėse. Kudirkos Naumiestyje veikiantis Bulvės muziejus – bene geriausias to pavyzdys. Čia eksponuojamos ne tik skirtingos bulvių veislės, vyksta moksliniai seminarai, bet ir rengiamos bulvių degustacijos. Tokiu būdu pasakojama apie pasirinkto produkto istoriją, išskirtinumą, maisto gamybą ir perdirbimą, kartu siūlomos įvairių vietinių patiekalų ir gėrimų degustacijos. 

Tiesa, maisto augintojai ir gamintojai gali derinti keletą patirčių ar paslaugų. Mat išvardytos veiklos dera tarpusavyje, pavyzdžiui, iš pradžių galima surengti maisto ar gėrimų parodą, po paskui – jų degustaciją.

Ūkininkai jau įvertino 

Užsienio ir Lietuvos ūkininkai vis aktyviau taiko servitizaciją (paslaugų teikimą) kulinarinio turizmo srityje. Lenkijos vynuogynas ir vyninė „Stara Winna Góra“ iš pradžių tik gamino ir rinkai tiekė vyną, tačiau ilgainiui suprato, kad jiems svarbu gauti grįžtamąjį ryšį, pasakoti apie vynuogių ir vyno istoriją, vietos maisto gamintojus ir regiono išskirtinumą. Būtent todėl ūkininkai plėtoja agroturizmą, vyno turizmą ir siūlo ne tik šio gėrimo, bet ir kitų vietos produktų degustacijas, edukacijas ir apgyvendinimo paslaugą. 

Druskininkų rajone įsikūręs Augų ūkis kulinarinį turizmą pritaikė kaip rizikų valdymo priemonę. Rengiamos sūrių edukacijos padeda ūkiui sumažinti sezoniškumo įtaką, uždirbti papildomų pajamų ir šviesti miesto gyventojus, kaip ant jų stalų atsiranda sūris. 

Vis dėlto priežastys, skatinančios teikti kulinarinio turizmo paslaugas, gali būti įvairios. Pavyzdžiui, bitininkas Petras Pušinskas Skuodo rajone yra vedęs neformalias ir nemokamas edukacijas apie bičių naudą visai ekosistemai. Jis įžvelgia tokios veiklos prasmę, todėl ketina pasiūlyti edukacijas ir platesniam turistų ratui, atskleisti jiems bičių gyvenimo ir darbo paslaptis, parodyti, kaip gaminami bičių produktai. Tikėtina, kad tokiu būdu ūkininkas ne tik užsiims prasminga veikla, bet ir galės papildomai uždirbti.

***

Taigi, maisto turizmas jau nėra tik vienas iš turizmo segmentų – jis tapo kone pagrindine turizmo patirtimi ir būtinu kiekvienos vietovės rinkodaros elementu. Maistas dažnai yra viena iš priežasčių, skatinančių keliauti, todėl Lietuvos ūkininkų ir maisto gamintojų potencialas šioje srityje yra didžiulis. Tik reikia jį išnaudoti.