Kaunas. Ūkininkaujate ekologiškai ir norite perdirbti užaugintą produkciją. Nuo ko pradėti perdirbimo veiklos sertifikavimą? Pirmiausiai reikėtų gerai įsigilinti į taisykles ir įvertinti, ar pajėgsite jų laikytis.

Neretai ūkininkai skundžiasi, kad juos išvargina ekologinei gamybai keliami reikalavimai, esą pastangos, įdėtos jiems įvykdyti, nevertos rezultato. Tačiau būtina suprasti, jog sertifikavimas yra vienintelis būdas įrodyti pirkėjui, kad jam siūlomas produktas yra tikrai ekologiškas.

Nuotoliniu būdu organizuotame seminare sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis išsamiai paaiškino, kas yra ekologiški produktai, kaip jie turi būti ženklinami ir nuo ko pradėti perdirbimo veiklos sertifikavimą.

T. Demikis pabrėžė, jog pagrindinis sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimą, kad produktas atitinka nustatytus reikalavimus. Kaip ekologiški gali būti sertifikuojami gyvi ar neperdirbti žemės ūkio produktai, maistui skirti perdirbti žemės ūkio produktai, pašarai, augalinė dauginamoji medžiaga ir auginimui skirtos sėklos. O štai laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktai nelaikomi ekologiškais.

Galioja termino „ekologiškas“ teisinė apsauga

Terminai „bio“ ar „eco“, atskirai arba junginiuose, gali būti vartojami visoje Bendrijoje ir bet kuria kalba ženklinant ir reklamuojant tik ekologiškus produktus, kad nebūtų klaidinami pirkėjai.

Kaip apibrėžiamas ekologiškas produktas? Jame daugiau kaip 95 proc. žemės ūkio kilmės žaliavų turi būti ekologiškos (likusieji neekologiški ingredientai gali būti naudojami tik su sertifikavimo įstaigos leidimu, jei rinkoje neįmanoma gauti ekologiškų atitikmenų).

Tokio produkto prekiniame pavadinime galima naudoti žodį „ekologiškas“, ingredientų sąraše reikia išvardinti ekologiškas sudedamąsias dalis; privalomas ES ekologinės gamybos logotipas, sertifikavimo įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda.

Būtina žinoti, kad ekologišku gali vadintis tik trečias vienmečių augalų derlius ir tik ketvirtas daugiamečių augalų (sodų, uogynų) derlius.

Ant sertifikuotų ekologiškų produktų privalomas ES ekologinės gamybos logotipas (dešinėje)

Be ekologiškų, gali būti sertifikuojami dar 3 produktų tipai: pereinamojo laikotarpio produktai, produktai su ekologiškomis sudedamosiomis dalimis ir laukinės žvejybos ar medžioklės produktai su ekologiškais ingredientais.

Užrašą „Pereinamojo laikotarpio prie ekologinės gamybos produktas“ galima dėti tik ant augalinės kilmės vienkomponenčio produkto; privalomas sertifikavimo įstaigos kodas, žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda, o štai ES ekologinės gamybos logotipą naudoti draudžiama.

Produktas su ekologiškomis sudedamosiomis dalimis – toks, kuriame mažiau negu 95 proc. žemės ūkio kilmės žaliavų yra ekologiškos. Žodį „ekologiškas“ galima naudoti tik ingredientų sąraše išvardinant ekologiškas sudedamąsias dalis. Privalomas sertifikavimo įstaigos kodas, ekologiškų žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda, ES ekologinės gamybos logotipą naudoti draudžiama.

Žymint laukinės žvejybos ar medžioklės produktą su ekologiškais ingredientais, nurodoma, kurie ingredientai yra ekologiški. Privalomas sertifikavimo įstaigos kodas, žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda, o ES ekologinės gamybos logotipą naudoti taip pat draudžiama.

Ekologinės gamybos nereikėtų maišyti su vaistais, ant pakuočių neturėtų būti pateikiami jokie sveikatinimo teiginiai, nes tai reikėtų pagrįsti ir įrodyti dokumentais. Pirkėjai, įsigydami ekologiškus produktus, perka tiesiog švarų maistą, bet ne vaistą.

Prekyba ekologiškais produktais

Mažmeninės prekybos veikla užsiimantiems ūkio subjektams, kurie parduoda supakuotus ir paženklintus ekologiškų produktų ženklais ir kitomis ekologinės gamybos nuorodomis produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui ar naudotojui, netaikoma prievolė turėti sertifikavimo įstaigos išduotą patvirtinamąjį dokumentą. Svarbu pabrėžti, kad šiuo atveju ekologiškų produktų pardavimas arba perdavimas turi vykti toje vietoje, kur sandėliuojami (saugomi) produktai, tuo pat metu esant mažmeninės prekybos veikla užsiimančiam ūkio subjektui arba jo pardavėjams ir pirkėjui.

Prievolė turėti sertifikavimo įstaigos išduotą patvirtinamąjį dokumentą taikoma ūkio subjektams, kurie gamina, ruošia, sandėliuoja (išskyrus sandėliavimą pardavimo galutiniam vartotojui vietose) ekologiškus produktus arba juos importuoja iš trečiosios šalies, arba dėl tokios veiklos sudaro sutartį su trečiąja šalimi.

Nuotolinė prekyba ekologiškais produktais taip pat privalo būti sertifikuota. Kas vykdo prekybą internetu (užsakytas prekes pristato per kurjerius, paštą ir t. t., o ne pirkėjams atvykstat atsiimti užsakytų prekių į ūkį), produktų pirkimo proceso metu privalo teikti išsamią ekologiškų produktų ženklinimo informaciją. Kitaip tariant, pirkėjas, pirkdamas internetu, turi gauti tokią pat informaciją, kurią jis matytų atėjęs į parduotuvę (vienas iš variantų – įdėti aiškiai matomą supakuotos produkcijos nuotrauką, kurioje būtų galima perskaityti visą ženklinimo informaciją).

Nesupakuotais ekologiškais produktais gali prekiauti pats ūkio savininkas ar jo šeimos nariai, jeigu jie pardavimo vietoje pateikia galiojantį patvirtinamąjį dokumentą (sertifikatą). Viskas pasidaro kebliau tuomet, jei nesupakuotais produktais pageidauja prekiauti ūkio subjektas, kuris ne pats juos užaugino: tokiai veiklai reikalingas sertifikavimas. To vengiant, dažniau pasirenkamas kitas kelias – tiesiog supakuoti ir paženklinti prekybai skirtus produktus.

Perdirbimo veikla: teks pildyti nemažai dokumentų

Visi, kad rengiasi pradėti ekologiškų produktų perdirbimo veiklą, tikslios informacijos turėtų ieškoti „Ekoagros“ puslapyje. Reikės pagrindinių dokumentų: prašymo sertifikuoti ekologinę gamybą (F-002); ekologiškų produktų tvarkybos sertifikavimo anketos (F-008); sertifikuojamo maisto produkto receptūros (F-008/1); sertifikuojamų produktų originalių ženklinimo etikečių projektų (juos privaloma suderinti prieš spausdinimą su sertifikavimo įstaiga).

Svarbus dokumentas – aprašyta ekologiškų žaliavų (produktų) kontrolės procedūra su nurodytais kritiniais taškais bei prevencinėmis priemonėmis. Tai pat reikia turėti visų sandėlių ir pagalbinių patalpų planus su pažymėtu ekologiškų produktų judėjimo keliu.

„Pradėti reikėtų nuo užsiregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje ir maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo gavimo, nes be jo negalima gaminti jokio maisto (ne tik ekologiško) ir tiekti jo į rinką“, – priminė T. Demikis.

Visi nuostoliai turi būti dokumentuoti

Kaip pastebi T. Demikis, balanso kontrolės reikalavimai – vis dar palyginti sunkiai įgyvendinami, čia pasitaiko daug klaidų ir paskui tenka nemažai aiškintis bei gaišti laiką. Balansas apima kiekvieną žaliavą ir galutinius produktus: niekas negali iš nieko atsirasti ir niekur prapulti, visi kiekiai turi būti tiksliai dokumentuojami. Pirminis ir galutinis likučiai nustatomi tam tikru laiku (kartą per 1–6 mėnesius; paprastai kuo didesnė įmonė, tuo trumpesni terminai).

Toleruojama iki 3 proc. gamybinių nuostolių. Jei yra didesni skirtumai, visuomet prašoma pasiaiškinimo. Buitiškai tariant, balanso reikalavimai reikalingi tam, kad ekologiški produktai nebūtų pakeisti paprastais. Kaip negali būti pertekliaus, lygiai taip pat būti ir didelių nuostolių.

Vykdant ekologiškų produktų gamybą, svarbu yra atsekamumas: žaliavų, gamybos proceso, pagaminto produkto. Reikia labai atidžiai atlikti visus žaliavų priėmimo, tvarkymo ir sandėliavimo darbus. Visuomet turi būti galimybė tiksliai žinoti sandėlio likučius. T. Demikis pabrėžė, kad ekologinei gamybai keliami reikalavimai orientuoti į procesą, o ne į patalpas – pastarosios tinka tokios pat, kokios ir įprastinei maisto produktų gamybai.

Ekologiškų produktų tvarkymo ūkyje sertifikavimo įkainiai svyruoja nuo 62 iki 146 eurų (be PVM). Pigiausiai kainuoja sertifikuoti ekologiškų pašarų gamybą, brangiausiai – mėsos išpjaustymą ir jos produktų gamybą.

Lietuvoje 2019 m. buvo 33 ūkio subjektai, kurie patys augino, perdirbo ir teikė į rinką ekologiškus produktus.

MŪ inf.