Kopenhaga. Jeigu žinome, iš kur atkeliavo ir kaip buvo pagamintas mūsų maistas, jis tampa skanesnis, rašo „Science Daily“.

Kopenhagos (Danija) universiteto specialistai atliko eksperimentą Indonezijoje, kurio metu 165 jaunuoliai ragavo 5 šiuolaikines ir 4 tradicines tempe patiekalo versijas. Tempe gaminama iš sojų pupelių, kurios maždaug parą fermentuojamos naudojant pelėsinį grybą, kol sušoka į vientisą masę. Šis valgis yra neatsiejama Indonezijos virtuvės dalis.

Per eksperimentą tempe buvo paruošta paprasčiausiu būdu: trumpai pamarinuota druskos ir česnakų marinate ir pakepinta aliejuje. Per pirmąjį ragavimą mokslininkai nedavė savanoriams jokios informacijos apie maistą. Per antrąją degustaciją jaunuoliams buvo pasakojama apie tai, kokios pupelių veislės naudotos, ar jos buvo vietinės, ar importuotos, koks fermentavimo metodas – modernus ar tradicinis – buvo taikytas.

Paaiškėjo, kad jauniems žmonėms labiausiai patiko šiuolaikinių tempe versijų skonis – tačiau tik tol, kol apie valgį daugiau nieko nebuvo žinoma. Kai tyrėjai suteikė informacijos apie valgių kilmę ir paruošimą, savanoriai pradėjo kitaip vertinti tradicinių tempe skonį.

„Kai pasakėme, kad prieš juos ant stalo padėta tempe paruošta iš vietinių ingredientų pagal tradicinius metodus, valgių skonio vertinimas žymiai pagerėjo, – aiškina Kopenhagos universiteto profesorius Michaelis Bom Frostas (Michael Bom Frost). – Iš ankstesnių tyrimų žinome, kad mėgstame tai, kas pažįstama, todėl nenuostabu, kad jauniems indoneziečiams labiausiai patiko moderni tempe, nes tiesiog apie ją jie žinojo daugiausia.“

Eksperimentas atskleidžia, kaip maisto skonį gali pakeisti valgytojo pasididžiavimas nacionaline virtuve, turinčia gilias šaknis šalies kultūroje. Specialistų teigimu, šias žinias galima efektyviai pritaikyti kuriant naujas maisto gamybos strategijas.

MŪ inf.