Europiečiai nenoriai atsisako mėsos
2020-10-07
pixabay.com nuotr.

Londonas. Bato universiteto mokslininkai skelbia, jog senojo žemyno gyventojai vartoja vis mažiau mėsos, tačiau dėl Europoje stipriai išvystytos gyvulininkystės pirmenybė teikiama tradicinei virtuvei.

Atviros prieigos recenzuojamame mokslo leidinyje „Foods“ tarptautinė mokslininkų komanda, kurią sudarė tyrėjai iš Bato (Jungtinė Karalystė), Burgundijos Franš – Kontė (Prancūzija) ir Ipsos (Vokietija) universitetų, pristatė naujausias europiečių mitybos tendencijas. Nors mokslinė studija analizuoja duomenis, gautus iš Vokietijos ir Prancūzijos, psichologijos specialistai teigia, jog išvadas galima taikyti visos Europos gyventojams.

Mokslininkai kiekvienoje tirtoje šalyje apklausė po 1 tūkst. žmonių, uždavė klausimų apie dabartinius ir numatomus mitybos įpročius, požiūrį į dirbtinę mėsą, gautą neauginant ir neskerdžiant gyvulių. Nustatyta, jog 45 proc. vokiečių savo valgiaraščio neįsivaizduoja be mėsos, o 31 proc. laikosi lankstaus raciono, kuriame derina gyvulinės kilmės ir vegetarišką maistą. Prancūzijoje vartotojų, kurie tekia pirmenybę mėsai, yra daugiau (69 proc.), o tų, kurie valgo ir gyvulinį, ir vegetarišką maistą, – mažiau (26 proc.).

Tyrimas atskleidė dirbtinės mėsos perspektyvas abejose šalyse. Dauguma apklaustųjų Vokietijoje ir Prancūzijoje nebuvo girdėję apie tokį produktą, tačiau 44 proc. prancūzų ir 58 proc. vokiečių respondentų teigė, jog norėtų paragauti, o 37 proc. prancūzų ir 56 proc. vokiečių jį pirktų.

Mokslininkai pabrėžia, jog Vokietija – šalis, kurioje vegetariška mityba plinta sparčiausiai, o suvartojamos mėsos kiekis, tenkantis vienam gyventojui, mažėja jau kelis dešimtmečius. Šis tyrimas įrodė, jog vokiečių, kurie sąmoningai valgo mažiau gyvulinės kilmės produktų, yra mažuma. Panašus elgesio modelis atsispindi ir Prancūzijoje, kurioje beveik pusė vartojančių mėsą ateinančiais metais ketina mažinti jos kiekį mityboje.

Socialinės šių išvadų priežastys gali būti sudėtingos. „Mes žinome, jog mėsos valgymas laikomas norma, kuri pateisina vartojimą. Dabar artėjame prie lūžio taško, kai daugelis žmonių apsisprendžia atsisakyti gyvulinės kilmės produktų pirmiausia dėl etinių ir aplinkosaugos priežasčių. Kadangi mėsos vartojimas tampa ne toks įprastas, greičiausiai didės alternatyvų paklausa“, – įsitikinęs Christoferis Brajantas (Christopher Bryant) iš Bato universiteto Psichologijos katedros.

Stebina tai, kad dirbtinės mėsos idėja palankiau vertinama tarp žemės ūkio ir mėsos pramonės darbuotojų tiek Prancūzijoje, tiek Vokietijoje, nors abi šalys laikomos stipriausiomis žemės ūkio lyderėmis Europos Sąjungoje. Pasak tyrėjų komandos, tai rodo ūkininkų gebėjimą prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų: intensyvias gyvulių auginimo technologijas keisti į labiau tradicines sistemas, kurios atitinka aplinkos ir gyvūnų gerovės reikalavimus, arba užsiimti naujomis sritimis, susijusiomis su dirbtinės mėsos gamyba, pavyzdžiui, vabzdžių auginimu.

Mokslininkų komanda rado kelis įrodymus, jog vartotojų sprendimą rinktis dirbtinę mėsą labiau lemia bakterijų atsparumo antibiotikams problema ir maisto saugumas, nei rūpinimasis aplinkosauga ir gyvūnų gerove. Vartotojai taip pat nurodė, jog jie labiau linkę valgyti dirbtinę mėsą, kuri nėra genetiškai modifikuota.

Viena iš tyrimo organizatorių Nataly Roland (Nathaly Rolland) sakė: „Galime tikėtis, jog padidės susidomėjimas naujos kilmės baltymais. Žmonės vis labiau susipažįsta su šia koncepcija. Priimtinumą gali padidinti COVID–19 infekcijos protrūkis. Dėl tikimybės, jog virusu gali užsikrėsti gyvūnai, daugelis žmonių pradeda žiūrėti įtariai į gyvulinės kilmės maistą ir nerimauja dėl jo saugumo“.

Pasak mokslininkų, rastus skirtumus tarp Prancūzijos ir Vokietijos vartotojų galima paaiškinti kultūrų ir tradicijų ypatybėms. Vis dėlto tyrėjai atkreipia dėmesį į Prancūzijos žemės ūkio lobistų vaidmenį. 2018 m. šioje šalyje įsigaliojo draudimas naudoti terminą „mėsa“ apibūdinant augalinės kilmės produktus, pavyzdžiui, vegetarišką dešrą ar vegetarišką kepsnį. Įstatymu buvo siekta išvengti vartotojų klaidinimo, nors 2019 m. Jungtinės Karalystės Lordų rūmai su tuo nesutiko sakydami, kad šie pakeitimai gali sukelti daugiau painiavos.

Nors tyrimas buvo orientuotas į Prancūzijos ir Vokietijos rinkas, pagrindinis autorius Ch. Brajantas teigia, jog išvados reikšmingos visai Europai. „Tarp europiečių yra vis dar mažai vegetarų, palyginti su kitais pasaulio regionais. Valgančių mėsą įpročiai nesikeičia, net jei aplinkoje daugėja vartojančių tik augalinį maistą. Tai reiškia, jog kokybiškų ir pigesnių gyvulinės kilmės mėsos alternatyvų kūrimas palengvintų šį perėjimą“, – teigė specialistas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai