Briuselis. Europos Sąjunga greičiausiai atmes JAV reikalavimus palengvinti griežtas maisto saugos taisykles, nors prezidentas Donaldas Trampas grasina automobilių tarifais, jei ES šalys nepradės importuoti daugiau JAV ūkio produktų.

Kadangi Europos maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į JAV siekia iki 12 mlrd. JAV dolerių daugiau nei importas, JAV žemės ūkio sekretorius Sonis Perdju (Sonny Perdue), sausį viešėdamas Europoje, sakė, jog norint pasiekti susitarimą svarbiausia įveikti JAV ir Europos Sąjungos skirtumus, susijusius su sanitarijos ir fitosanitarijos (SPS) standartais, taip pat geografinių rodiklių naudojimu tam tikriems sūriams ir kitiems gaminiams ženklinti. Tačiau jis nemano, kad iššūkiai trukdys susitarti ir kad maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai bus pagrįsti mokslu.

Tačiau mažai tikėtina, kaip rašo „Reuters“, jog Briuselis sutiks palengvinti maisto saugos taisykles bendradarbiavimui su JAV. Donaldas Trampas, ilgą laiką skundęsis, kad ES pozicija prekybos srityje yra „prastesnė nei Kinijos“, šią savaitę teigė, jog yra nukreipęs žvilgsnį į Europą ir iš dalies mato naujo prekybos karo perspektyvą.

Svarbiausios sritys

ES draudžia importuoti mėsą, apdorotą augimo hormonais, ir naminius paukščius, plautus peracto rūgštimi (nuo kenksmingų mikroorganizmų). Tai yra standartinės JAV ūkininkavimo praktikos.

Vašingtonas atkreipia dėmesį į neatitikimus: pavyzdžiui, ES salotų lapai reguliariai plaunami chloru, tad teigia, kad ES taisyklės yra neabejotinai naudingos tik ES ūkininkams.

Briuselis į tai atsako, kad priešingu atveju antimikrobiniai naminių paukščių plovikliai užmaskuoja ne tokius griežtus higienos reikalavimus.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) padarė išvadą, kad įvairūs plovimai nėra saugūs ir, be to, jie nepakeičia geros higienos praktikos perdirbant naminių paukščių skerdenas.

Tarnybos atliktas tyrimas dėl hormonais apdorotos mėsos nepatvirtino, kad ji yra nesaugi, tačiau ataskaitoje teigiama, kad nėra pakankamai duomenų, kad būtų įrodyta, jog ji yra saugi.

Atsargus ES požiūris

Svarbus JAV ir ES skirtumas tas, kad ES, vadovaudamasi maisto saugos įstatymais, pabrėžia atsargumo principą. „JAV griežtai žiūri į ieškinius, kurių ES neturime tiek daug, – teigė kompanijos „Friends of Earth Europe“ maisto specialistė Mute Schimpf. – Mes norime kuo labiau sumažinti riziką.“

Galvijų spongiforminė encefalopatija (GSE), kuri atsirado dėl galvijų šėrimo kitų galvijų likučiais ir pasireiškė žmonėms, paskatino uždrausti Didžiosios Britanijos jautienos eksportą ir išnaikinti milijonus gyvūnų. Dėl šio ir kitų maisto skandalų, tokių kaip dioksinas pašaruose Belgijoje, 2002 m. buvo įkurta EFSA, kuri pirmiausia ir propaguoja atsargų požiūrį į saugą.

„Tai paskatino Europoje laikytis atsargumo principo, t. y. jei nesi tikras, nerizikuok be reikalo“, – teigia Sasekso universiteto mokslo politikos profesorius Erikas Mailstounas (Erik Millstone).

Užuot tik teikusios ataskaitas žemės ūkio ministerijoms ar Europos Komisijos nariams, kuriems taip pat rūpi ūkininkų ir maisto pramonės gerovė, maisto saugos agentūros tapo sveikatos ir vartotojų apsaugos politikos dalimi.

Ženklinimas

Panašiu metu sugriežtėjo ir ES ženklinimo įstatymai. 2003 m. buvo reikalaujama etiketėse nurodyti ne tik ar produktas genetiškai modifikuotas (GM), bet ir mikroelementų kiekį. Taip pasiekta, kad nors milijonai tonų GM gyvūnų pašarų yra importuojami į Europą, ES vartotojams nėra parduodami GM maisto produktai.

JAV nereikalauja, kad būtų ženklinamas genetiškai modifikuotas maistas, o kai kurie jos ūkininkavimo lobistai mano, kad Europa nesąžiningai stigmatizuoja jų produktus etiketėmis.

Tačiau apribojimai galioja ne tik Europoje. JAV draudžia sūrį, pagamintą iš nepasterizuoto pieno, nebent jis būtų brandinamas 60 dienų, išskyrus prancūzišką bri ir kamemberą. Taip pat šokoladinius „Kinder“ kiaušinius, į kuriuos dedami plastikiniai žaislai.

Daugybė standartų iš esmės priklauso nuo vietinių papročių. Su įtarimu žiūrima į kitų šalių praktiką, ypač jei tai susiję su dideliu užsienio verslu.

MŪ inf.