Kaunas. Nuo 2015 m. ekologine gamyba užsiimančių ūkių skaičius mažėja maždaug po pusšimtį kasmet, tačiau bendras ekologinės gamybos plotas didėja. Tai rodo ūkių stambėjimo tendenciją.

2015 m. buvo sertifikuota 220 163 ha, 2 672 ūkiai, o pernai, 2018-aisiais, sertifikuota 244 354 ha ir 2 425 ūkiai. Taigi, per 4 metus iš ekologinės gamybos pasitraukė 247 ūkiai. Vis tik mažų ūkių, dirbančių iki 30 ha, yra labai daug – 830, nors bendras jų dirbamas plotas siekia tik 12 tūkst. ha.

Viešosios įstaigos „Ekoagros“ I sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis parodos „Ką pasėsi 2019“ metu vykusiame seminare „Ekologinės gamybos sertifikavimo naujovės ir ypatumai“ pabrėžė, kad pastaraisiais metais keitėsi ekologinių pasėlių struktūra: prieš 10 metų varpiniai javai sudarė apie 70 proc. visų plotų, o dabar javai užima tik apie 40 proc. dalį – panašiai tiek, kiek ir daugiametės žolės. Tai reiškia, kad į ekologiją atėjo daugiau uždaro ciklo ūkių.

Pernai sertifikuoti 1 069 gyvulininkystės ūkiai. Juose laikomos 14 485 melžiamos karvės, 11 307 karvės žindenės, 432 buliai reproduktoriai, 31 770 galvijų prieauglio, 442 arkliai, 1 060 ožkų, 24 209 avys, 142 kiaulės, 1 176 elniniai gyvūnai.

„Jau antri metai Lietuvoje nesertifikuojame nė vieno ekologiškai auginamo triušio. Tad jei turguje kas nors siūlo ekologiškos triušienos – netikėkite“, – sakė Virginijus Masionis

Kasmet daugėja ekologiškai laikomų paukščių – pernai jų sertifikuota 16 719, iš jų 12 950 – vištos dedeklės. Sertifikuota ir 1 019 bičių šeimų.

Auginamų augalų spektras kinta priklausomai nuo paklausos rinkoje. Pavyzdžiui, 2016 ir 2017 m. labai populiarios buvo speltos. Jų priauginta daug, pasiūla viršijo paklausą ir 2018 m. žemdirbiai jų sėjo kur kas mažiau. Dabar vis populiaresni darosi cukriniai runkeliai, nes Lietuvoje pradėtas gaminti ekologiškas cukrus.

Dėl ekstremalių gamtos sąlygų taikytos išimtys

Praėję dveji metai ekologiniams ūkiams buvo itin sunkūs, nes tokie ūkiai gerokai labiau negu chemizuoti yra priklausomi nuo gamtos sąlygų. Atsižvelgiant į tai, sertifikuojant plotus ir taikant sankcijas už neatitiktis, pernai buvo padaryta išimčių. Pavyzdžiui, parama buvo skiriama tais atvejais, jei nustatyta, kad plotas augalų tankumo reikalavimų neatitinka dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių. Lygiai taip pat darytos išimtys, jei dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių gautas ypatingai mažas derlius, jo visai nėra ar liko nenuimtas.

Vis tik ne visais atvejais buvo kalta gamta ir kaip neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų pripažinti nemaži plotai. Tarkime, dėl augalų tankumo reikalavimų neatitikimo tokių buvo 187,93 ha, dėl ypatingai mažo derliaus – 673,38 ha, dėl to, kad derliaus visai nerasta – 403,1 ha, dėl nenuimto derliaus – 2 055,77 ha.

Laukų, kuriuose buvo nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų, buvo 206,81 ha, kuriuose neauginti kultūriniai augalai – 658,29 ha, neatitinkantys sėjomainos reikalavimų – 525,48 ha, neįdirbtas juodasis pūdymas – 136,52 ha, kur nesilaikoma dirvožemio gerinimo reikalavimų – 98,36 ha, neatitinkantys technologinių reikalavimų (daugiausia tai buvo apžėlę, neišgenėti sodai) – 122,93 ha, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų – 406,42 ha.

Kas kaltas dėl glifosato likučių?

Ekologiškos produkcijos kokybė tiriama dviejose laboratorijose – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir „Eurofins“ (Vokietijoje). 2018 m. paimti 306 ėminiai, iš jų 247 iš pirminės gamybos ūkių. Neleistinų cheminių likučių rasta 75 ėminiuose. Kodėl toks didelis pažeidimų procentas? Todėl, kad ėminiai imami iš ūkių, kurie atsirenkami pagal tam tikrą metodiką kaip rizikingi. Vertinant bendrą ūkių skaičių, tik 1 proc. ūkių būtų nustatyti pažeidimai.

Pernai buvo sugriežtinta grikių produkcijos kontrolė. Iš atrinktų pirminės gamybos ūkių buvo paimti 49 ėminiai, iš jų 16 rasta glifosato likučių. Papildomai imti ir dirvožemio ėminiai, tyrimai daryti Vokietijoje.

Ne vienas ūkininkas, pas kurį buvo rasta glifosatų likučių dirvoje, dievagojasi, kad tikrai jau daug metų laukuose nenaudojo šios veikliosios medžiagos turinčių augalų apsaugos produktų – tai esą kaimynystėje laukus chemizuotai dirbančių žemdirbių „nuopelnas“.

Šiame kontekste tampa aktualus apsauginių juostų klausimas. Pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, ekologinės gamybos ūkio subjektai patys įvertina užteršimo neleistinomis medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų plotų, besiribojančių su neekologinės gamybos plotais riziką ir pasirenka tokio pločio apsauginę juostą, kad sertifikuojami plotai nebūtų užteršti neleistinomis medžiagomis. Taigi, ekologiškai žemę dirbantis žemdirbys turėtų palikti palyginti plačias apsaugines juostas. Tai teorija, tačiau realybėje tai padaryti sunku, ypač jei ūkis smulkus, o laukai nedidukai.

Beje, ne vienoje ES šalyje galioja atvirkštinė tvarka: ten chemizuoti ūkiai turi saugotis, kad jų naudojami pesticidai nebūtų užpurškiami ar vėjo užnešami ant ekologinės gamybos plotų. Tokios tvarkos pageidautų ir Lietuvos ekologinių ūkių savininkai.

Laikytis augalų kaitos reikalavimų

Šiemet yra paskutiniai metai, kai reikia suskubti įgyvendinti augalų kaitos reikalavimus. Tokios pat rūšies javai tame pat lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip dvejus metus iš eilės, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus. Beje, žieminiai ir vasariniai javai laikomi ta pačia rūšimi.

Žaliajam pūdyme reikia auginti daugiamečius pupinius augalus arba jų mišinius, kuriuose pupiniai būtų vyraujantys, bet ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus. Auginti vienmečius pupinius augalus arba bet kokius augalus mišiniuose su daugiamečiais pupiniais augalais, kur pupiniai būtų vyraujantys, bet ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus.

Jei laukai bent kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis, pupiniai augalai gali būti ir neauginami. Organinės trąšos – tai tirštas, skystas, pusiau skystas mėšlas arba srutos, tai pat kompostas, granuliuotas mėšlas, granuliuotos trąšos ar sapropelis. Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170 kg/ha per penkerius metus, skaičiuojant azoto kiekį. Beje, mėšlas gali būti imamas ir iš chemizuotų ūkių, kurie pripažinti neintensyviais – Lietuvoje tokiais laikomi ūkiai, laikantys iki 300 sutartinių galvijų.

Visuose sertifikuotuose pasėlių plotuose (išskyrus daugiamečius augalus ir vaistažoles) privaloma vieną kartą per penkerius metus išsitirti dirvožemio rūgštumą, judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekius bei organinės anglies kiekį.

Skolininkai turėtų sukrusti

Dabar jau prasideda vasarinių augalų sėja, tad pravartu prisiminti reikalavimus sėklai. Ji turi atitikti sėklinei medžiagai nustatytus reikalavimus, tačiau leidžiama sėti savo sertifikuotuose ekologiškuose laukuose užaugintą produkciją. Sėjant neekologišką sertifikuotą sėklą, būtina gauti leidimą. „Individualus leidimas išduodamas prieš sėją ir tik vienam sezonui. Juos, kaip ir visus kitus ekologinėje gamyboje taikomoms išimtims patvirtinti reikalingus leidimus, išduoda „Ekoagros“, – priminė V. Masionis.

Jis atkreipė ir visų skolininkų dėmesį: tiems pareiškėjams, kurie yra skolingi įstaigai už 2018 m. atliktus sertifikavimo darbus, patvirtinamieji dokumentai nebus išduodami (juos pareiškėjas gaus tik sumokėjęs įsiskolinimą).

Šiemet numatyta ir papildomų tikrinimų. Iš anksto nepranešus, atsižvelgiant į einamaisiais metais auginamus rizikingus augalus, turi būti atlikta bent 12 proc. ekologinės gamybos ūkio subjektų patikrų. Užpernai rizikingi augalai buvo krapai, pernai – moliūgai. Paprastai tai augalai, už kuriuos mokamos didesnės išmokos, ir augintojams gali kilti pagundų tuo piktnaudžiauti.

MŪ inf.