Vašingtonas. Amerikiečių bioinžinieriai išsprendė dilemą, kaip sintetinant dirbtinę mėsą suteikti baltymams į raumenis panašią formą. Jie panaudojo celiuliozinį karkasą, likusį špinatų lapuose pašalinus nereikalingas ląsteles. 

Laboratorijoje susintetinta mėsa gali patenkinti didėjančios žmonių populiacijos poreikius, sumažinti žemės ir vandens eikvojimą, tačiau svarbu, jog produktas turėtų vartotojams patrauklią struktūrą. Raumenų ląstelėms visada reikia atramos, tačiau laboratorijose naudojamos plastikinės plokštelės yra nevalgomos. 

Kaip skelbiama internetiniame mokslo žurnale „Food BioScience“, Bostono koledžo (JAV) mokslininkai panaudojo špinatų lapų gyslinį tinklą kaip ekologišką, nekenksmingą, valgomą platformą, ant kurios išaugino 14 dienų gyvybingą galvijų raumenų ląstelių kultūrą, o vaizdas priminė mėsos skaidulas.

Bioinžinierių komanda, vadovaujama prof. Glenn`as Gaudette`as (Glenas Gode), planuoja tęsti darbus ir išauginti ant augalinio gyslų tinklo kuo daugiau ląstelių, kad susidarytų „kepsnio dydžio ir storio mėsos gabalas“. Jie taip pat norėtų išbandyti kitas karkaso alternatyvas, pavyzdžiui, iš daržovių, kitų gyvūnų, žuvų ląstelių.

Ankstesni prof. G. Gaudette pasiekimai sulaukė dėmesio visame pasaulyje. 2017 m. mokslininkė įrodė, jog ant panašaus špinatų lapo pagrindo, specialiais tirpalais pašalinus ląsteles ir palikus palaikančią struktūrą iš celiuliozės, galima auginti dirbtinį žmogaus širdies audinį. Gyslų tinklas pakeitė natūralią kraujotakos sistemą, kurios beveik neįmanoma atkurti turimomis mokslinėmis priemonėmis ir metodais.

MŪ inf.