Biržuose pradėta kepti duona be gliuteno
2019-08-28

Biržai. „Biržų duonos” kepykla pirmoji Lietuvoje pradėjo kepti duoną ir kitus gaminius be gliuteno. Naujasis šios produkcijos cechas startavo praėjusią savaitę.

„Rinkoje esame žinomi dėl savo inovatyvumo ir plataus produktų krepšelio, pritaikyto labai skirtingiems vartotojų segmentams. Nuolat stebime, kas vyksta tarptautinėse rinkose ir prognozuojame, kaip greitai tendencijos pasieks Lietuvą. Vieni sprendimai pagrįsti skaičiais, kiti – vidine nuojauta. Šįkart abiejų sintezė paskatino šiam žingsniui“, – pasakoja idėjos sumanytojas ir „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas.

Statistika rodo, kad pasaulyje nuo 2013 m. begliutenių gaminių rinka išaugo beveik du kartus. Pastebima, kad vartotojai vis dažniau ieško produktų, kurie savo sudėtyje visiškai neturėtų gliuteno. Tai sergantys celiakija ar kitų alergijų maistui turintys žmonės, bet didelę dalį sudaro ir sąmoningai šių gaminių atsisakantys vartotojai.

Kepyklos atstovai tikina, kad orientuojamasi į žymiai platesnę auditoriją nei tik gliuteno netoleruojančius vartotojus. Vyraujančios tendencijos rodo, kad lietuviai šiuo metu sveikatai teikia daug dėmesio ir dalis vartotojų atsisako gliuteno ar kvietinių miltų.

Įmonės komanda prie naujojo projekto dirbo ištisus metus. Procesas užtruko dėl cechui keliamų itin aukštų reikalavimų bei išskirtinio skonio gaminių kūrimo. Technologams buvo nustatytas tikslas sukurti tokią be gliuteno produkciją, kuri savo skoninėmis savybėmis, išvaizda, tekstūra konkuruotų su įprastais gaminiais

Begliutenių produktų kokybės kriterijų atitikimas normoms bus nuolat tikrinamas Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų institute. „Pasitikrinome gliuteno kiekį duonose. Džiaugiamės, kad galime gaminti produktus, kurie atitinka „be gliuteno“ kategoriją – juose gliuteno kiekis, remiantis atliktais tyrimais, nesiekia leistinos aukščiausios 20 mg/kg galutiniam vartotojui parduodamo maisto produkto ribos. Cechą atskyrėme nuo kitų patalpų, kad išvengtume kryžminės taršos ir užtikrintume produktų saugą“, – pasakoja „Biržų duonos“ kokybės vadybininkė Jolita Bukauskaitė.

Šiuo metu ceche dirba trys darbuotojai. Pasiteisinus projektui, planuojama plėtra

Pasak technologės Laimos Stapulionienės, gaminant naujus begliutenius produktus, iš avižų ar kitų miltų gliutenas yra pašalinamas dirbtinai arba tiesiog nenaudojamos gliuteno turinčios žaliavos. Pasirenkamos alternatyvos – gliuteno neturintys javai ir įvairios sėklos.

Naujajame ceche kepama tamsi duona su sėklomis, avižinė duona, keksiukai, sausainiai. 

Vartotojus, aišku, domina, kokia bus šių produktų kaina parduotuvėse? Importiniai gliuteno neturintys produktai, palyginus su įprastais, Lietuvoje gana brangūs. Todėl kai kurie gliuteno netoleruojantys žmonės netgi važiuodavo įsigyti pigesnių produktų į kaimyninę Lenkiją.

UAB „Biržų duona“ marketingo vadovė Natalija Kurganovė sako, jog kepyklos tikslas yra surasti „aukso viduriuką“ tarp dabar rinkoje parduodamų gaminių.

„Reikėtų įvertinti ir tai, kad šių kepinių gamyba yra brangesnė. Todėl natūralu, kad ir parduotuvėse jie kainuoja brangiau negu įprasta duona. Tačiau stengsimės, kad kepiniai be gliuteno būtų pigesni negu importinė šios kategorijos produkcija. Rinkodaroje orientuojamės į vartotojų poreikius“, - teigia N. Kurganovė.

MŪ, „Biržų duona“ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai