Helsinkis. Suomijos mokslininkai pluša prie inovatyvaus išradimo bei planuoja pasiūlyti ekologišką mėsos ir net augalinės kilmės baltymų alternatyvą – bakterijų proteinus. Jie įsitikinę, jog po 10 metų naujas produktas konkuruos dėl kainos su soja.

Planuojama, kad ateityje baltymai bus gaminami iš dirvožemio bakterijų, jų gyvybinei veiklai reikalingą vandenilį gaunant iš vandens elektrolizės metu, o anglies dioksidą – iš aplinkos oro. Atsižvelgiant į elektros energijos kainas, prognozuojama, jog po 5 ar 10 metų tokio maisto gavyba prilygs išlaidoms, patiriamoms auginant sojos pupeles.

Tyrėjai teigia, jog procesuose panaudojus atsinaujinančius išteklius (saulės ar vėjo energiją) maistas būtų gaminamas beveik be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Įgyvendinus šias idėjas, pasauliui pavyktų išspręsti daugelį su ūkininkavimu susijusių problemų, rašo britų portalas bbc.com.

Pagal mokslininkų sumanymą, naujasis produktas iš bakterijų neturės jokio skonio, o tai suteikia plačias pritaikymo galimybes. Juo bus galima pakeisti palmių aliejų, gaminant pyragus, sausainius, duonos gaminius, ledus, makaronus, padažus. Žaliavą galima naudoti maisto, kuris vizualiai primena vartotojams įprastus produktus, pavyzdžiui, gyvulių mėsą, žuvį, gamyboje. Naujieji ingredientai taip pat tiktų gyvulių šėrimui, išsprendžiant didelių žemės plotų poreikį pašarams auginti.

Net jei viskas pavyktų pagal planą, praeis daug metų, kol bakterijų baltymų gamyba pasieks apimtis, kurios patenkintų viso pasaulio paklausą. Bet tai yra vienas iš daugelio šiuo metu vykdomų projektų, susijusių su sintetinio maisto kūrimu. Viliamasi, jog pirmoji gamykla pradės veiklą 2025 metais.

Dr. Pasi Vainika (Pasi Vainikka) iš Lappeenranta universiteto (Suomija) teigia, kad technologijos idėja kilo praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, ieškant galimybių sintetinti maistą kosmoso pramonei. Pastarųjų metų problemos, susijusios su klimato kaita ir žemės ūkio poveikiu, paskatino iš naujo imtis dirbtinio maisto kūrimo.

2019 m. mokslo leidinyje „Global Food Security“ išradėjų komanda paskelbė pirmuosius savo darbo rezultatus: bakterijų baltymų gamybai reikia tik dešimtadalio vandens, sunaudojamo sojos pupelių auginimui. Nepriklausoma ekspertų grupė iš „RethinkX“ prognozuoja, jog iki 2035 m. bakterinės kilmės produktai bus apie 10 kartų pigesni už gyvulinius baltymus.

„Maisto gamyba be žemės ūkio teikia vilties, jog pavyks pamaitinti pasaulį jo nevalgant“, – teigia britų žurnalistas ir aktyvus aplinkosaugininkas Džordžas Monbio (George Monbiot).

MŪ inf.