Vilnius. Dirbtiniu intelektu pagrįstą žirgų radiologinės diagnostikos sistemą plėtoja veterinarijos gydytojos Rugilės Dauliūtės prieš 9 mėnesius įkurtas startuolis „Innovatio veterinariae“.

Jo įkūrėja LSMU Veterinarijos akademijos absolventė R. Dauliūtė su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pasirašė finansavimo sutartį pagal „Inostarto“ priemonę ir dirbtinio intelekto (DI) pagrindu kuria žirgų radiologinių vaizdų įvertinimo automatizavimui programinę įrangą.

Tikslinė kuriamos sistemos rinka – žirgų veterinarijos klinikos ir privatūs veterinarijos gydytojai, o galutinis vartotojas – veterinarijos gydytojai.

Radiologinės diagnostikos sistemos idėja R. Dauliūtei kilo 2018 metais. Radiologinis tyrimas – viena pagrindinių diagnostinių procedūrų ortopedinėms žirgų ligoms nustatyti. Procedūra pasitelkiama nustatant gyvūnų šlubavimo, sportinės formos praradimo priežastis ar pirkimo-pardavimo metu.

Rugilė, dar atlikdama praktiką žirgų klinikose Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje, pastebėjo, kad gerai padaryti rentgeno nuotraukas – tik pusė darbo. Dėl gyvūno dydžio per vieną tyrimą padaroma nuo 8 iki 42 rentgeno vaizdų, o rentgeno nuotraukų interpretavimas ir analizavimas yra sunki ir daug specifinių žinių reikalaujanti veterinaro darbo dalis. Dėl to kartais patologijos yra nepastebimos ir neįvertinamos, nors tai lemia tolesnę žirgo eksploataciją – ar bus reikalinga operacija ir panašiai.

Domėdamasi ją dominančių sričių kuriamais inovatyviais produktais, R. Dauliūtė sužinojo apie kitų panašių vaizdinių problemų sprendimui žmonių medicinoje naudojamą DI ir nutarė pasiūlyti diagnostinę pagalbą veterinarijos gydytojams.

„Vaizdų analizėje pritaikius dirbtinį intelektą veterinarijos gydytojams bus suteikiamos „antrosios akys“, greičiau ir tiksliau nustatoma diagnozė ir laiku suteikiamas gydymas. Sistema gebės iš naujų vaizdų atpažinti metakarpofalanginį / metatarsofalanginį sąnarį ir nustatyti, kokia projekcija padaryta nuotrauka. Šio sportinių žirgų sąnario sritis dažniausiai pažeidžiama. Modeliai taip pat gebės iš naujų rentgeno nuotraukų atpažinti du itin svarbius radiografinius radinius – lūžius ir osteochondrinę fragmentaciją“, – pasakoja R. Dauliūtė. Produktui ištobulinti, jos manymu, dar prireiks 2–3 metų.

Šiuo metu veterinarės suburta tarptautinė komanda kuria žirgų radiologinių vaizdų įvertinimo automatizavimui reikalingos programinės įrangos prototipą: 3 IT specialistai jau sukūrė platformą ir visą vidinę sistemos architektūrą, skirtą vaizdams apdoroti, dirbinio intelekto ekspertas rengia modelių algoritmus, 14 tarptautinių studentų dalyvauja vaizdų kategorizavime, o 10 Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Italijos, Danijos, Prancūzijos veterinarijos gydytojų žymi rentgeno nuotraukas. 

„Tankėjančios inovatorių gretos – puikus įrodymas, kad gyvybės mokslų srityje esame stiprūs ir kuriamais metodais bei vykdomais tyrimais nenusileidžiame pažangioms valstybėms. Tai neabejotinai daro įtaką ne tik medicinos sričiai, bet ir ekonomikai“, – pastebi MITA vadovas Gintas Kimtys.

Šiuo metu podiplominę praktiką lenktyninių žirgų klinikoje Prancūzijoje, Pays de la Loire regione atliekanti Rugilė su žirgais bendrauja nuo ankstyvos vaikystės. Nuo 10 metų ji dalyvavo konkūruose, ištvermės jojime, jojimo trikovėje, vėliau treniravo jaunuosius raitelius. Studijuodama Veterinarijos akademijoje mergina 5 metus dirbo ir Stambiųjų gyvūnų klinikoje.

MITA, MŪ inf.