Džakarta. Vištos laikomos ne tik dėl ūkinių savybių, bet ir kaip sodybos puošmena. Ayam Cemani paukščių ypatybė – juodos spalvos pigmentu „nudažytas“ kūnas – genetinės mutacijos pasekmė. Veislė yra tokia reta, jog laikoma viena brangiausių.

Ayam Cemani paukščiai atrodo lyg fantastinio filmo veikėjai. Išskirtinė ne tik jų išorė, bet ir vidus. Juodos spalvos yra plunksnos, galvos, kojų oda, taip pat snapas, akys, nagai ir net raumenys bei vidaus organai. 

Išvaizdą lemia hiperpigmentacija fibromelanozė. Už pigmentų gamybą ir kaupimąsi ląstelėje atsakingas genas, vadinamas endotelinu–3 arba EDN3. Paprastai paukščių organizme jis aktyvuotas tik tam tikrose ląstelėse, todėl oda ir plunksnos yra skirtingų spalvų. Ayam Cemani vištose EDN3 genas aktyvuotas visose be išimties ląstelėse, todėl kūnas yra tiesiog juodas.

Veislė kilo iš Indonezijos, tiksliau – Javos salos, kur nuo XII amžiaus buvo naudojama mistiniams ritualams, dažniausiai – aukojimui. Skelbiama, kad tik viename kaime veisiamos vištos, kurios pasižymi geriausiomis savo savybėmis. 1920-aisias veislę pirmieji aprašė Nyderlandų jūrų keliautojai. 1998 m. pirmuosius egzempliorius į Europą atsigabeno taip pat šios šalies selekcininkai. 

Veislė populiari Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Italijoje ir Čekijoje. Indonezijoje vienas viščiukas įkainuojamas 100 JAV dolerių, Europoje – ne mažiau kaip 100 eurų. Už suaugusį grynaveislį paukštį gali tekti pakloti ir apie 2 tūkst. Eur. Kadangi paukščiai parduodami tik poromis, pirkinys gali atsieiti 4–5 tūkst. Eur.

Šiuo metu Ayam Cemani paukščius dažniausiai augina kolekcininkai, o veisia – profesionalūs ūkiai. Per metus višta dedeklė padeda 80–100 kiaušinių, o mėsos skonis primena kurapkų. Šių paukščių auginimas yra sudėtingas, nes jie mėgsta skraidyti, yra bailūs žmonių atžvilgiu, o gaidžiai – linkę į peštynes. Veisimas nelengvas ir dėl to, kad ne iš visų apvaisintų kiaušinių išsirita viščiukai. O tai automatiškai padidina jauniklių kainą.