Dublinas. Karvių šlubumas ir toliau išlieka viena rimčiausių pieno ūkių problemų. Nesveikos galvijų nagos dažniausiai parodo ne tik blogą bandos priežiūrą ar veterinaro aplaidumą, - sprendžiant šią bėdą svarbi ir genetika.

Šlubumo žala yra gerai žinoma. Šis fizinis diskomfortas turi įtakos tiek pieno gamybai, tiek galvijų vaisingumui, nesveikus gyvulius gali tekti per anksti pašalinti iš bandos. Nors sunku įsivaizduoti bandą be nors vienos šlubos karvės, tobulinant gyvulių genetiką jų skaičių galima sumažinti.

Dublino universiteto kolegijos atliktas tyrimas, kurio rezultatus paskelbė žurnalas „Dairy Science“, nustatė genetinį ryšį tarp galvijų nagų sveikatos ir jų eksterjero. Apie šį tyrimą rašo portalas bovinevetonline.com.

Mokslininkai surinko informaciją apie 11 tūkst. Airijos ūkiuose laikomų karvių: analizavo duomenis apie jų nagų būklę, hemoragijos ir kitų ligų paplitimą. Paaiškėjo, kad kai kurie gyvuliai genetiškai yra labiau linkę į nagų ligas nei kiti.

Karvės, kurių galinės kojos, žiūrint iš užpakalio, atrodo labiau lygiagrečios, genetiškai yra labiau linkusios į šlubumą negu kitos. Taip pat aptikta genetinių koreliacijų tarp šlubumo ir tam tikro nagų ir netgi kūno tipo.

Taigi, jeigu augintojo tikslas yra sumažinti šlubumo atvejų procentą bandoje, pagerinti bendrą karvių nagų būklę ar padidinti gyvulių judrumą, reikėtų įvertinti ir jų genetinę atranką pagal nagas bei pasitarti su veislininkystės specialistu.

Labai svarbu, kad karvių šlubumą kontroliuotų ir įvertintų ne tik veterinaras, bet ir veislininkystės specialistas. Bandos savininkai, neturintys reikiamų šios srities žinių, gali nepastebėti neigiamų pokyčių.

Tiek Šiaurės Amerikos, tiek Europos tyrimai rodo, kad karvių šlubumo atvejų pieno ūkiuose gali būti nuo 21 proc. iki 55 proc., o sunkių atvejų būna 5–15 proc. Tuo tarpu patys ūkininkai sugeba identifikuoti ne daugiau kaip 25 proc. atvejų ir dažniausiai tik tuomet, kai situacija yra beveik kritinė, ir gyvulys akivaizdžiai stengiasi nesistoti ant nesveikos kojos.

„Ūkininkams būtina pastebėti dar tik šiek tiek šlubčiojančias karves ir nedelsiant jas gydyti“, - sako Minesotos universiteto pieno produktų specialistė Marsija Endres (Marcia Endres). - Dėl šios ligos gali būti daug nuostolių: pradedant prarasta produkcija, gydymu ir baigiant gyvulio paskerdimu. Tokiu atveju negaunama ir jo būsimų palikuonių. Taigi, galimos išlaidos dėl šlubumo gali siekti nuo 300 iki 500 dolerių (254-423 Eur) už vieną karvę, jeigu būklė sunki.“

Išvengti problemų kartais pakanka gana paprastų būdų. Pavyzdžiui, vasarą, kai karšta, karvės dažniau ir ilgiau stovi, kad išsklaidytų kūno šilumą. O tai – papildoma apkrova jų nagoms. Įrengus tvarte ventiliatorius ir palaikant gerą vėdinimą, švarius guolius, karvės galės dažniau atsigulti ir pailsėti.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nagų dermatito profilaktikai. Tai - liga, kurią sukelia įvairūs mikrobai. Ji plinta įvairiose šalyse.

Veiksmingiausia prevencinė priemonė įsigijus naujus gyvulius ar gydant jau sergančius yra nagų vonios. Tokiu atveju vonios ilgis turėtų būti nuo 3 iki 4 metrų, kad karvės ją pereidamos galėtų panardinti kiekvieną koją į vonią daugiau nei po vieną kartą.

Šiaurės Amerikoje pieninių galvijų nagų vonioms dažniausiai naudojamos cheminės medžiagos yra vario sulfatas ir formaldehidas. JAV dažniausiai naudojamas 5-10 proc. vario sulfato mišinys. Formaldehidas dažniausiai naudojamas gyvuliams Meksikoje, nes jis yra pigesnis ir efektyvesnis. Deja, formaldehidas sukelia odos dirginimą tiek žmonėms, tiek galvijams.

Mokslininkė M. Endres teigia, kad ateityje yra galimybių tobulinti ankstyvo gyvulių šlubumo diagnostikos technologijas, taip pat rasti efektyvesnius genetinius sprendimus. Tuo tarpu fermų savininkai turėtų sutelkti dėmesį į gyvulių gerovę, nes tobulų laikymo būdų nėra.

MŪ inf.