Kopenhaga. Priešingai visuomenėje paplitusiam įsitikinimui, melžiamų karvių ir jų veršelių gerovė nukenčia dažniau, palyginti su mėsinių veislių bandomis, teigia mokslininkai.

Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkai paprašė 70 geriausių gyvūnų gerovės ekspertų iš viso pasaulio įvertinti situaciją pieno bei mėsos ūkiuose. Vertinimus pateikė vidutiniškai 15 metų darbo patirtį turintys specialistai iš Europos (35), Šiaurės Amerikos (17), Pietų Amerikos (8), Australijos (5) ir kitų regionų (5).

Vertinimai apėmė pagrindinius gerovės aspektus, susijusius su galvijų sveikata ir funkcionavimu, savijauta, natūraliu elgesiu. Atsižvelgta į pagrindines sritis, mažinančias gerovę, tokias kaip netinkamas šėrimas, geriamo vandens nepakankamumas, terminis diskomfortas, diskomfortas ilsintis, sužalojimai, ligos, skausmas, sukeliamas dėl valdymo, gydymo, chirurginių procedūrų, judėjimo apribojimas, socialinio ir kitokio rūšiai būdingo elgesio ribojimas, neigiamų emocijų būsena (stresas), teigiamų emocijų nebuvimas. Tyrimo rezultatai pristatyti mokslo leidinyje „Animal“.

Pasak projekto vadovo dr. Roi‘aus Mandel‘io Briefer‘io (Rojaus Mandelio Bryferio), ekspertų ataskaitos atskleidė, jog pieno ūkiuose pasitaiko daugiau gerovės pažeidimų nei mėsinėse bandose. Rizikos grupėje atsiduria ne tik melžiamos karvės (nuo pirmo apsiveršiavimo), bet ir veršeliai. Pieninių veislių jauniklių gerovė nukenčia dažniau, palyginti su mėsiniais gentainiais, nesvarbu, ar jie auginami mėsai, pardavimui ar bandos pakaitai. 

Tokias išvadas galimai lemia tai, jog pieno ūkiuose galvijai per gyvenimą patiria didesnių intervencijų. Pienui gauti eksploatuojamos karvės melžiamos iki trijų kartų per dieną, dažnai 305 ir daugiau dienų per laktaciją. Mėsinių galvijų auginimo pagrindinis tikslas – mėsa, o produkcija gaunama paskerdus gyvulį. Skirtingos technologijos įtakoja ir veršelių gerovę, pavyzdžiui, pieniniai jaunikliai atskiriami žymiai anksčiau, palyginti su mėsiniais.

Ekspertai pripažino, jog ilgalaikė genetinė atranka, orientuota į primilžį, yra pagrindinis veiksnys, lemiantis prastą gerovę. Šis sprendimas lėmė daugybę pieninių galvijų sveikatos problemų, tokių kaip šlubavimas, mastitas, reprodukcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Pasak dr. Roi‘aus Mandel‘io Briefer‘io, patobulinus arba, jeigu įmanoma, panaikinus gyvulininkystės praktikas, kurios pripažintos kaip kenkiančios karvių ir veršelių gerovei, pavyzdžiui, ankstyvas jauniklių atskyrimas, sumažėtų atotrūkis tarp pieno ir mėsos sektoriaus. 

Tyrimą atlikę mokslininkai pabrėžė, kad rezultatai nebūtinai reiškia, kad visi gyvuliai, laikomi pieno ūkiuose, nepriklausomai nuo amžiaus, metų laiko, sistemos tipo, yra blogesnėse sąlygose nei mėsiniai galvijai. Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į gyvulių gerovę ir ieškoti būdų, kaip pagerinti tiek pieninių, tiek mėsinių galvijų laikymą.