Europoje plinta pavojingos gyvūnų ir paukščių užkrečiamosios ligos, todėl svarbu nedelsti ir investuoti į biologinį saugumą.

Žemės ūkio ministerija paankstino paraiškų teikimą norintiems investicijoms į šią sritį, padidino skiriamą lėšų sumą ir nuleido atrankos kartelę.

Tai labai aktualu gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiams, nes snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos jau plinta Europoje, o didelio patogeniškumo paukščių gripas pasiekė Lietuvą, nekalbant jau apie sunkiai valdomą afrikinį kiaulių marą. 

„Biologinis saugumas – tai vadybos ir fizinių priemonių visuma, skirta apsaugoti ūkį nuo užkrečiamųjų ligų patekimo ir plitimo. Ši visuma apima ir ūkininkų požiūrį bei elgesį – tai vienas iš svarbių biosaugos elementų, kurį įgyvendinti sunkiausia“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos profesorius Alvydas Malakauskas.

Planuojant ir įgyvendinant biologinės saugos priemones, LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. Arūnas Rutkauskas rekomenduoja ūkininkams remtis šiais pagrindiniais principais:

• atskirti užkrėstus gyvūnus ir užkrėstą aplinką nuo sveikų gyvūnų ir neužkrėstos aplinkos;
• mažinti infekcinių ligų sukėlėjų kiekį gyvūnų aplinkoje;
• infekcinių ligų sukėlėjų plitimo būdai yra nevienodai svarbūs;
• jei ligos sukėlėjo plitimas tam tikru būdu yra neefektyvus, tačiau jei jis kartosis dažnai, tai sukėlėjo plitimo rizika gali padidėti reikšmingai;
• kuo daugiau gyvūnų vienoje vietoje, tuo didesnė ligų patekimo ir plitimo rizika.

Biosauga turi tapti privaloma rutina

Prof. A. Malakauskas vardija pagrindinius infekcinių ligų sukėlėjų patekimo į ūkius kelius:

• su naujais ir grąžinamais į ūkį gyvuliais;
• gyvuliams užsikrėtus nuo kaimyninių ūkių gyvulių;
• užkratą į ūkį gali pernešti lankytojai (įskaitant savininką, darbuotojus ir specialistus nesilaikančius ūkio biosaugos taisyklių);
• ūkį užkrėtus atvykstančiam transportui;
• per skolintą / pasidalintą techniką, padargus ar kitą inventorių;
• per laukinius gyvūnus;
• su graužikais, vabzdžiais ar kitais kenkėjais;
• per užkrėstą ūkio aplinką.

Gyvulių augintojams prof. A. Malakauskas nuolat pabrėžia, kad jei užklupo užkrečiama liga, būtina sąlyga sumažinti ekonominius nuostolius yra gyvulių augintojų ir veterinarijos gydytojų bendradarbiavimas. „Tik visų žinios apie ligą ir budrumas, anksti pastebėjus ir pranešus apie pirmuosius susirgusius gyvulius, VMVT vykdoma stebėsena, gyvulių judėjimo kontrolė ir pasiruošimas operatyviai valdyti situaciją (įskaitant sąlygas vakcinuoti gyvulius) gali apsaugoti gyvulininkystę nuo žlugdančio užkrečiamų ligų poveikio“, – teigia prof. A. Malakauskas.

Dėl šiuo metu Lietuvai ypatingai padidėjusios snukio ir nagų ir mėlynojo liežuvio ligų rizikos jis primygtinai ragina laikytojus itin atsakingai įsigyti naujus gyvulius ir juos karantinuoti, atlikti reikiamus laboratorinius tyrimus; atidžiai stebėti, ar per karantiną gyvuliams nepasireiškė ligos simptomai, o juos įtarus ar pastebėjus, skubiai pranešti veterinarijos gydytojui. 

„Būtina laikytis ir kitų biosaugos rekomendacijų, nes ligų sukėlėjai plinta ir kitais būdais!“ – akcentuoja prof. A. Malakauskas.

Anot doc. A. Rutkausko, gyvulių karantinavimas – tai biologinės saugos priemonė, kurią visi žino ūkininkai. „Bet karantinavimas turi būti tikras! O tai padaryti sunku, nes reikia atskiro izoliatoriaus, ten einantys žmonės turi persirengti, nusiprausti,  išeidami vėl visa tai kartoti. Biosauga turi tapti įpročiu ir nerašyta taisykle, nes ji reikalinga ūkiui, o ne Veterinarijos tarnybai, Ministerijai ar Mokėjimo agentūrai“, – sako LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. A. Rutkauskas.   

Prof. A. Malakauskas pažymi, kad karantinavimo patalpų trūkumą, kurio negalima išspręsti skubiai ir be investicijų, reikia bandyti spręsti ūkio vadybos priemonėmis – derinant gyvulių įsigijimo laiką, ganyklinį sezoną ir kt. 

Būtinas gyvulių stebėjimas

Pirmasis biosaugos tikslas – užkirsti galimus užkrato patekimo kelius į gyvulių laikymo vietą. Jei tai padaroma efektyviai, naujų ligų rizika gerokai sumažėja. Būtina atsiminti, kad po užsikrėtimo virusais ar bakterijomis gyvuliams dar keletą dienų matomi ligos požymiai (pvz., primilžių sumažėjimas, karščiavimas, seilėtekis, pūslelės snukyje ir kt.) gali nepasireikšti, bet šie gyvuliai jau gali užkrėsti kitus.

Gyvulius prižiūrinčių asmenų kasdien rutiniškai atliekama gyvulių apžiūra (stebėsena) padėtų greitai identifikuoti galimai sergantį gyvūną, o tai yra pirmas ir nedaug kainuojantis žingsnis į biosaugos užtikrinimą, ligų plitimo prevenciją ir nuostolių sumažinimą. 

Šiuo metu vienos pavojingiausių gyvulių ligų – snukio-nagų ligos – virusas tarp gyvulių plinta labai greitai, labai lengvai užkrečia kitus ir išlieka gana ilgai aplinkoje ar ant apyvokos daiktų paviršių, tokiu būdu gali lengvai nukeliauja didelius atstumus. Yra grėsmė parsivežti jį į Lietuvą, todėl ūkininkams rekomenduojama vengti kelionių į rizikos šalis – šiuo metu ne tik į Turkiją, bet ir į Vengriją, Čekiją, Slovakiją.

Anot A. Rutkausko, net ne rekomenduotini, o privalomi dalykai – neįsivežti gyvulinės kilmės maisto (dešros, sūrio) iš rizikos šalių, registruoti lankytojus, neįleisti pašalinių (suinteresuotų) asmenų į gyvūnų laikymo vietas, neišnešti darbo drabužių iš tvarto. Taip pat būtina nuolatinė deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija, paukščių baidymas, mėšlo tvarkymas. O dar labai svarbu šviesti ūkininkus: nebūtina vykdyti daugybę mokymų, galima ir susitikus apie tai pasikalbėti su ūkininkais, pasitarti ir pasidalyti patirtimi. 

Paraiškų laukiama nuo gegužės

Paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ bus galima teikti nuo gegužės 2 iki birželio 30 dienos.

Atsižvelgus į padidėjusią užkrečiamųjų ligų grėsmę, šiam kvietimui skirta lėšų suma padidinta beveik tris kartus – iki 2,6 mln. eurų.

Siekdama suteikti daugiau galimybių ūkiams, Žemės ūkio ministerija sumažino privalomą mažiausią atrankos balų skaičių nuo 35 iki 20 balų. Į paramą gali pretenduoti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.

Finansuojamos išlaidos:

• vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimas ir įrengimas;
• ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimas;
• žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimas;
• pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimas;
• konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimo ir įrangos įsigijimas;
• darbo rūbų ir batų plovimo bei džiovinimo įrangos įsigijimas ir kt.

Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. Eur, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas pagal šią priemonę siekia iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma – 4 tūkst. Eur, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama atsižvelgus į gyvulių skaičių.

Norėdami pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinės saugos priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, o jame nurodyti, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba el. paštu info@vmvt.lt atitikti reikalavimus.