Akademija (Kauno r.). Biologinė sauga turi tapti kiekvieno ūkininko įpročiu ir nerašyta taisykle, nes ji reikalinga pačiam ūkiui, o ne Veterinarijos tarnybai, ministerijai ar Mokėjimo agentūrai.

Tuo ūkininkus parodoje „Ką pasėsi... 2025“ bandė įtikinti LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas ir galvijų augintojas doc. dr. Arūnas Rutkauskas, skaitęs paskaitą „Biologinio saugumo priemonių laikymasis – privalomas reikalavimas“.

Šiuo metu, kai gyvulininkystės ūkiams grasina ne tik mėlynojo liežuvio (MLL), bet ir daug pavojingesnė snukio-nagų liga (SNL), biologinė sauga yra gyvybiškai svarbi.

„Mėlynojo liežuvio liga yra kaip sloga palyginti su snukio-nagų liga. Jeigu pastaroji ateis, blogai bus mums visiems“, – sakė A. Rutkauskas.

O SNL, jo manymu, Lietuvą pasieks, labiausiai – dėl turizmo, nes lietuviai mėgsta keliauti į Turkiją, kurioje ši liga cirkuliuoja. Taip pat liga paplitusi Vidurio Azijos, Afrikos šalyse, Irane. Europoje SNL jau yra fiksuojama Vengrijoje ir Slovakijoje.

„Kai Lenkijoje išgirsime apie šią ligą, reikės įjungti aukštesnį apsaugos lygį. Dabar ūkiuose reikia tiesiog biosaugos“, – kalbėjo veterinarijos gydytojas. Dalis ūkininkų moja ranka, sakydami, kad nuo SNL, jeigu pasieks Lietuvą, niekas neapsaugos, bet, pasak jo, geriau bent kažką daryti, negu nieko. O jeigu diena X ateis, nuo židinio 3 km spinduliu bus privaloma paskersti visus gyvulius.

Tikra biosauga ir formalus reikalavimų laikymasis – ne tas pats

„Pirmiausia mums reikia ne dezokilimėlių, o pakeisti savo mąstymą. Jeigu to nesuprasime, niekas nepadės. Nes tikra biosauga ir formalus reikalavimų laikymasis yra ne tas pats“, – teigė docentas.

Pirmasis tikslas – sumažinti galimus užkrato patekimo į ūkį kelius. Tai padarius rizika tikrai sumažėtų. Būtina stebėti gyvulius – dalis gali sirgti, bet to nematysime. Kasdienė stebėsena, kuri padėtų greitai pamatyti galimai sergantį gyvūną, anot A. Rutkausko, yra pirmas ir nedaug kainuojantis žingsnis į biosaugą.

Kaip apsaugoti gyvulius ganykloje, kur užkratą gali atnešti laukiniai gyvūnai arba pelkėtose ganyklose besiveisiantys ligas platinantys mašalai? Niekaip. Vienintelis būdas – laikyti gyvulius tvarte.

„Bet tai kiekvieno ūkininko teisė rinktis, jo verslas – jo rizika“, – sakė A. Rutkauskas, pridūręs, kad nemažiau rizikos sukels ir nuo gegužės 1 d. įsigaliosiantis Medžioklės įstatymo pakeitimas, kuris leis medžioklės vietoje palikti sumedžiotų gyvūnų vidaus organus.

Žinoma, tvarte irgi nebus šimtaprocentės apsaugos, ypač jeigu į jį pateks paukščiai. Kaip su jais kovoti, patikimų ir saugių būdų nėra. O jeigu šalia dar gyvena piktybiškas kaimynas, kuris niekuo nesirūpina? „VMVT man sakė juos informuoti, tai rekomenduoju ir jums“, – dalijosi žiniomis A. Rutkauskas.

Nuo ko pradėti?

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas pabrėžė, kad biologinė sauga, kurią supranta visi ūkininkai kalbant apie įvairias ligas, ne tik apie MLL ar SNL, yra gyvulių karantinavimas.

„Bet jis turi būti tikras! O tai padaryti yra sunku, juk reikia atskiro izoliatoriaus, ten einantys žmonės turi nusiprausti, persirengti, išeidami vėl visa tai pakartoti. Biosauga turi tapti įpročiu“, – teigė LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas.  

Sergančių gyvūnų eliminavimas taip pat itin sunki procedūra. „Neturiu recepto, kaip tai padaryti, bet galvokime patys, ieškokime geriausio sprendimo, – sakė lektorius. – Standartinės veiklos procedūros yra surašytos. Bent jau galvoje kiekvienas turime turėti mintį, ką darysiu ištikus vienai ar kitai problemai, ne tik kalbant apie MLL ar SNL. Ar pirmiau informuoju savo veterinarijos gydytoją, ar, esant rimtų abejonių, skambinu į VMVT.“

Vis dėlto jis rekomenduoja nepersistengti, nes patys pervargsime nuo tos biosaugos. Svarbiausia yra įvertinti, ar įtariama liga nėra zoonozė, kaip stipriai užkrečiama, ar užkratas nėra atsparus dezinfekcinėms medžiagoms.

Ne vieną klausytoją nustebino žinia apie dezokilimėlius – pasirodo, jie gali būti įvairių bakterijų šaltiniai. Norint, kad dezobarjeras būtų efektyvus, dezinfekcinį skystį jame reikia atnaujinti kas 2–3 valandas.

„Kolegos darė tepinėlius – ten yra tiesiog bakterijų veisykla. Tad jeigu dezokilimėlio neatnaujiname nuolat, mes ne saugomės nuo bakterijų, o jas platiname“, – sakė A. Rutkauskas. Todėl dezokilimėlių kasdienėje praktikoje atsisakė net Stambiųjų gyvūnų klinika, o naudoja tik tada, kai yra įtarimas dėl infekcinės ligos.

Nuo vektorių, pernešančių užkrečiamas ligas, šimtaprocentinės apsaugos nėra. Kai kurios priemonės (pvz., ausų įsagai) net nebegaminamos arba neregistruotos ES.

Didžiulė grėsmė, kalbant apie galimą užkrato patekimą į ūkį – gyvūnų atvežimas ir išvežimas iš atokiausios fermos vietos, ten, kur atvažiuoja supirkėjas pasikrauti gyvulių. Mašina turi būti išdezinfekuota, turėti dezinfekcijos lapą, bet kaip būna, kai ta mašina, reisą pradėjusi 8 val. ryte, atvažiuoja į antrą ar trečią ūkį viduryje dienos? Jokios garantijos, kad ji neatveš užkrato.

Todėl reikia neįleisti supirkėjų į ūkį, o pačiam ūkininkui pakrauti gyvulį į traktoriaus ar kito transporto priekabą ir nuvežti už ūkio ribos. „Bandžiau pats tai padaryti savo ūkyje – nėra lengva, bet įmanoma“, – sakė A. Rutkauskas. Ir rekomendavo, statant naujas fermas, numatyti vietą gyvuliams paimti ne tvarte.

„Tai papildomos sąnaudos, bet kai ateis ta baisi snukialigė, patirsime milžiniškų nuostolių ir būsime priversti tai daryti“, – negražino padėties docentas.

Jis taip pat labai rekomendavo vengti kelionių į rizikingas šalis, dabar – ne tik į Turkiją, bet ir į Vengriją, Čekiją, Slovakiją. SNL virusas išsilaiko labai ilgai ir be problemų keliauja bet kur, tad yra grėsmė, kad jį parsivežtume. Drėgnu oru jis gali nukeliauti 300 km ir išlikti pavojingas.

Anot A. Rutkausko, net ne rekomenduotini, o privalomi dalykai – neįsivežti gyvulinės kilmės maisto (dešros, sūrio) iš pavojingų šalių, registruoti lankytojus, neįleisti pašalinių (suinteresuotų) asmenų į gyvūnų laikymo vietas, neišnešti darbo drabužių iš tvarto. Taip pat būtina nuolatinė deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija, paukščių baidymas, mėšlo tvarkymas.

O ūkininkų švietimas, pasak jo, labai svarbus, tik tai nebūtinai reiškia vykdyti daugybę mokymų – juk ūkininkams galima ir susitikus apie tai pasikalbėti, pasitarti ir pasidalyti patirtimi.

Reikia ruoštis blogiausiam ir tikėtis geriausio

Biosaugai užtikrinti yra ir daugiau būdų, pavyzdžiui, sukuriant ligų sukėlėjams veistis nepalankias sąlygas. Didesniems ūkiams, turintiems brangių gyvulių, galima įsigyti aukšto slėgio karšto vandens įrenginį, kuris net be dezinfekcijos priemonių gali išvalyti priekabas ar patalpas, įrengti insekticidines lempas patalpose. Reikėtų turėti termokonteinerius gaišenoms laikyti, kol išsiaiškinsime, dėl ko krito gyvulys.

A. Rutkauskas įsitikinęs, kad visko uždrausti dabar gyvulių laikytojams nereikėtų, tik visi turi būti sąmoningi ir itin griežtai laikytis biosaugos taisyklių, pastebėjus to nedarantį kaimyną – paraginti jį ir nebijoti pasakyti, kad paskųs atitinkamoms tarnyboms.

Gyvulių laikytojai replikavo, kad jeigu valstybė nenumatys adekvačių kompensacijų kilus užkrečiamos ligos protrūkiui, gali būti, kad kai kurie ūkininkai tyliai užkas vieną ar kelis gyvulius ir niekam nepraneš, o liga tokiu būdu gali išplisti nekontroliuojamai.

Net keliose darbo grupėse esantis A. Rutkauskas išsakė viltį, kad dabartinė valdžia – tiek vykdomoji, tiek įstatymų leidėjai – gerai išmano žemės ūkį ir priims teisingus sprendimus.

Reziumuodamas jis paragino ūkininkus būti sąmoningais, ruoštis blogiausiam ir tikėtis geriausio.

***

Biosauga yra visuma priemonių, sumažinančių galimybę ligoms pasireikšti ūkyje ir plisti. Standartinės veiklos procedūros turi būti žinomos visiems ūkyje dirbantiems.

Planuojant ir įgyvendinant biosaugos priemones rekomenduojama remtis šiais pagrindiniais principais:

• atskirti užkrėstus gyvūnus ir užkrėstą aplinką nuo sveikų gyvūnų ir neužkrėstos aplinkos;
• mažinti infekcinių ligų sukėlėjų kiekį gyvūnų aplinkoje;
• infekcinių ligų sukėlėjų plitimo būdai yra nevienodai svarbūs;
• jei ligos sukėlėjo plitimas tam tikru būdu yra neefektyvus, tačiau jei jis kartosis dažnai, tai sukėlėjo plitimo rizika gali padidėti reikšmingai;
• kuo daugiau gyvūnų vienoje vietoje, tuo didesnė ligų patekimo ir plitimo rizika.

Šiuo metu portalas manoūkis.lt vykdo apklausą apie biologinę saugą. Kviečiame balsuoti čia.