Bendrovės „Novus Itus“ pardavimų vadovas Laimonas SAVICKAS yra ir vienas iš dviejų įmonės savininkų. Kartu su kolega Algirdu Gaigalu jie rado tinkamą būdą, kaip dviem veterinarijos gydytojams sukurti sėkmingą verslą.

Gilios profesinės žinios, lankstumas, rinkos išmanymas ir paties verslo, t. y. prekybos pašarų priedais ir papildais, svarba šiuolaikinėje gyvulininkystėje, anot L. Savicko, padėjo tvirtus pamatus „Novus Itus“ bendrovei. Jis pasidalijo savo mintimis apie tai, kas svarbiausia su žemės ūkiu ir gyvulininkyste susijusiame versle.

Kaip vertinate sąlygas ir konkurencinę aplinką Lietuvoje verslui plėtoti? Ar žemės ūkio verslas turi savitumų?

Verslo sąlygos ir konkurencinė aplinka Lietuvoje glaudžiai susijusi su globalia aplinka. Sąlygos yra besikeičiančios, jos visada yra „kažkokios“ ir labai daug lemia mūsų gebėjimas prie jų prisitaikyti. O konkurencija, kalbant apie mūsų verslo sritį, kuri susijusi su produkcijos gyvūnų auginimu, visada buvo didelė ir tokia liks.

Pašarų kokybė ir kaina visoje gyvulio auginimo ar pieno gamybos savikainoje sudaro itin reikšmingą dalį ir turi didžiulę įtaką ūkių konkurencingumui bei pelningumui. Tai išskirčiau kaip mūsų veiklos aplinkos savitumą.

Kalbant labiau specifiškai apie konkurenciją mūsų srityje, vis labiau konkuruoja priedų ir papildų gamybos technologijos, kurios padeda gyvūno organizmui juos geriau pasisavinti, netgi preciziškai pristato veikliąją medžiagą į reikiamą žarnyno dalį ir panašiai.

Dirbate daug metų, turite savo verslo nišą, lojalių klientų. Kas lemia jūsų verslo sėkmę ir stabilumą?

Rinkoje, gyvulininkystės sektoriuje „Novus Itus“ veikia 17 metų, dirbame trijose Baltijos šalyse. Mūsų įmonės siūlomi sprendimai ir paslaugos skirstomi į atskiras kategorijas – pašarų gamybos efektyvumą, virškinamojo trakto sveikatingumą, mikotoksinų kontrolę, pašarų saugą, mineralų mitybą ir apsaugotas aminorūgštis. Šios priemonės padeda pasiekti didesnį saugumą visoje maisto grandinėje, gerina gyvulių ir paukščių mitybą, didina maisto medžiagų pasisavinamumą, padeda natūraliai užauginti sveikus gyvūnus.

Verslo stabilumą lemia labai aiški kryptis – kur, su kuo dirbame ir ką norime padaryti. Todėl nuolat privalome tobulėti, sekti naujausias mokslo žinias, kurios susijusios su mūsų verslu, juk gyvulininkystėje viskas labai greitai keičiasi – genetika, gyvulių produktyvumas, technologijos ir t. t.

Turime ne tik suprasti tai, kas lemia gyvulio sveikatingumą ir produktyvumą, bet ir išmanyti visus technologinius, gamybinius procesus, pavyzdžiui, kaip, užauginti broilerį be antibiotikų, ir tai perteikti pokalbiuose su klientais, nes diskusijos su jais būna labai gilios.

Įmonių viduje vis daugiau sprendimų yra korporatyviniai, t. y. juos priima įvairių grandžių žmonės. Taigi, reikia išmanyti daug dalykų, kad su skirtingais žmonėmis sugebėtume susikalbėti. Čia turbūt ir yra atsakymas, kaip mums pavyksta jau beveik du dešimtmečius sėkmingai konkuruoti rinkoje.

Visos veiklos sritys išgyvena pakilimus ir nuosmukius. Kaip jūsų verslas pasirengęs ir rengiasi galimoms krizėms?

Taip, visi globalūs įvykiai, krizės turi įtakos ir mūsų verslui, jis banguoja – tai normalu. Šiuo atveju mums labai padeda daugiašakė verslo kryptis – mūsų klientai augina skirtingus gyvūnus ir gamina skirtingą produkciją. Jeigu krizė ištinka pieno sektorių, galbūt jos nėra kiaulininkystės ar paukštininkystės sektoriuje.

Taip pat padeda tos vertybės ir kriterijai, apie kuriuos jau kalbėjome – tai bendradarbiavimas ir partnerystė su  ūkiais ir įmonėmis, kurie yra tikri savo srities profesionalai ir gerai žino, ko reikia didesnei produkcijai gauti.

Šiuolaikiniai gyvulių augintojai supranta, kad ištikus krizei taupyti šėrimui negalima iki begalybės, tai nėra išeitis – produkcijos gyvūnai turi gaminti produkciją ir nuo to priklauso ūkio sėkmė. Jeigu neišnaudosi gyvūno genetinio potencialo, produkcijos vieneto savikaina bus didesnė. O sugrįžti atgal, t. y. atstatyti prarastą produktyvumą, reikės dar daugiau lėšų ir laiko.

Krizės laikotarpiu visi atidžiau žiūrime tam tikras išlaidų eilutes, bet visa, kas susiję su gyvuliais ir jų produkcija, privalo išlikti kaip ir normaliomis sąlygomis. Toks klientų požiūris mūsų verslui taip pat suteikia stabilumo.

Versle svarbiau pelnas ar vertybės?

Pelnas ir vertybės versle, mano požiūriu, vienas nuo kito neatsiejami. Vertybės užtikrina verslo reputaciją, ilgaamžiškumą, įmonės gebėjimus ir galimybes perteikti savo žinias. Verslas be vertybių ilgai neišsilaikytų. Bet reikia ir finansinių sąlygų toms vertybėms užtikrinti. Tęstinumas ir kryptis, išmanymas, specifinės žinios verslui taip pat labai svarbu.

Kokiomis vertybėmis jūs grindžiate savo verslą?

Ir mano paties, ir visos „Novus Itus“ bendrovės puoselėjamos vertybės labai susijusios su pačia įmonės įkūrimo ir jos vystymo idėja. Mūsų vertybė ir svarbiausia vizija – siūlomi sprendimai turi teikti aiškią ir apčiuopiamą naudą klientui.

Įdomu, ar labai skiriasi verslo valdymas, kai esi savininkas ar samdomas vadovas?

Samdomu vadovu nesu dirbęs, bet, man atrodo, didelių skirtumų, ar tu valdai savo verslą, ar esi pasamdytas jam vadovauti, nėra. Juk tikslas tas pats – sėkminga ir pelninga veikla. Tik galbūt savame versle, bent jau mano atveju, esi truputį atsargesnis.

Taigi, svarbu ne statusas, o tikslas, kokia įmonė turi būti. Ir jeigu jis pasiekiamas, tai viskas gerai.

Kokiu vadovu ir lyderiu reikia būti šiais laikais – demokratu, autokratu ar jų deriniu? Kokiu save laikote?

Save labiau laikyčiau demokratu, nors, manau veiksmingiausias yra demokrato ir autokrato derinys.

Tam tikrose situacijose  ar veiklos laikotarpiuose veiksmingesnis ir efektyvesnis gali būti demokratinis vadovas, kituose – priešingai. Svarbiausia – aiškus ir suprantamas rezultato matavimas ir jeigu jį pasieki, gal ne taip svarbu, ar vien demokratiniais, ar ir autokratiniais metodais.

Nemėgstu matyti tik juoda arba balta, stengiuosi vengti kraštutinumo ir išlaikyti kritinį mąstymą. Man atrodo, kad dėl verslo sėkmės dar svarbiau būti lanksčiam, sugebėti prisitaikyti ir įžvelgti, kas bus po 5–10 metų.

Kokius verslo sąlygų, rinkų, kultūrinius, socialinius skirtumus pastebite plėtodami verslą, palaikydami santykius su užsienio partneriais?

Turiu didelę patirtį šiame versle, iš viso jame esu 27 metus. Skirtumų yra dėl daugiakultūrinės aplinkos. Bet kalbant apie patį verslą, verslo santykius, požiūrio skirtumų su vakariečiais nematau.

Mūsų partneriai – pasaulyje gerai žinomos senų demokratinių Europos šalių įmonės. Santykiai pagrįsti abipuse nauda ir partneryste.

Prisiminus verslo pradžią, gal ir buvo galima justi požiūrį į mus kaip į Rytų europiečius – aš save laikiau vakariečiu, o jie dar nelabai, bet jau daugybę metų to nebėra, esame visiškai pasiviję Vakarus. Ir jaučiamės lygiaverčiai partneriai.

Dėkoju už pokalbį.