Vilnius. Antrasis šiemet afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys naminėse kiaulėse nustatytas nedideliame Plungės rajono ūkyje. Čia savo reikmėms buvo penimos penkios kiaulės.

Įtarimai dėl ligos kilo ūkyje staiga nugaišus vienai kiaulei. Visoms kiaulėms buvo paimti kraujo mėginiai, o nugaišusiai – organai, jie išsiųsti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kuriame visiems gyvūnams patvirtintas AKM. Kiek vėliau nugaišo dar dvi kiaulės, ūkyje atlikti ligos židinio likvidavimo darbai.

Aplink užkrėstą ūkį nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km stebėsenos zonos, apimančios Plungės ir Skuodo rajonų teritorijas, jose vyks kiaulių laikytojų ir jų laikomų kiaulių surašymas, siekiant nustatyti, ar AKM nėra išplitęs už ūkio ribų.

VMVT specialistai pradėjo tyrimą, siekdami nustatyti, kaip virusas pateko į ūkį. Remiantis kelerių metų stebėsenos duomenimis, mūsų šalyje pagrindinis AKM viruso plitimo į kiaulių laikymo vietas šaltinis yra užkrėsta aplinka ir viruso cirkuliavimas šernuose. Naujausi AKM atvejai gaišusiems šernams Plungės rajone buvo nustatyti liepos 23 d., prieš tai birželio 18 d. virusas patvirtintas ir sumedžiotam šernui.

AKM atvejų tyrimus atliekantys specialistai pastebi, kad šis virusas Žemaitijoje, o ypač Plungės rajono vietovėse, cirkuliuoja gana aktyviai ir gaišusių šernų skaičiai gali būti ženkliai didesni, bet šernų gaišenų paieška šiose vietovėse nėra labai aktyvi, be to, vasaros metu dėl aukštos žolės ir pan. aptikti gaišenas sudėtinga.

Vis dėlto didžiausią riziką užkrėstoje teritorijoje kelia žmonių veikla – lankymasis užkrėstoje teritorijoje esančiuose miškuose, grybavimas ar uogavimas, o ypač – biologinio saugumo reikalavimų nepaisymas ūkiuose. Didelė tikimybė, kad virusui aktyviai cirkuliuojant laukinėje gamtoje, o kiaulių laikytojams tinkamai nesilaikant biologinio saugumo priemonių, užkratas iš laukinės gamtos gali būti perneštas į nekomercines kiaulių laikymo vietas. Vien Plungės rajone yra daugiau kaip 170 kiaules auginančių ūkių, kuriuose laikoma per 500 kiaulių.

VMVT primena, kad kiaules laikantys asmenys turi vengti lankytis AKM užkrėstuose miškuose, suradus šerno gaišeną jokiu būdu jos neliesti, kad virusas dar labiau nepasiskleistų. Esant AKM rizikai, būtina saugoti gyvulius nuo bet kokio galimo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių termiškai neapdorotais pašarais ir virtuvės atliekomis. Einant į tvartą pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos ir reguliariai plautis rankas.

Nustačius AKM, dėl taikomų įvairių apribojimų didelių nuostolių patiria ne tik užkrėstas ūkis, bet ir kiti aplink židinį veikiantys kiaulių augintojai, taip pat skerdyklos ar mėsos perdirbimo įmonės.

Specialistų vertinimu, atsižvelgiant į atvejus laukinėje gamtoje, didelė rizika AKM pasireikšti kiaulių laikymo vietose kyla ir Kauno, Telšių, Švenčionių, Utenos, Molėtų, Vilniaus rajonuose.

Kaimyninėse šalyse AKM situacija taip pat nėra palanki. Latvijoje šiais metais nustatyti 3 AKM židiniai, kuriuose sunaikinta daugiau kaip 11,5 tūkst. kiaulių, o Lenkijoje – net 15 židinių, juose buvo sunaikinta beveik 40 tūkst. kiaulių.

Pagal VMVT inf.