Pekinas. Po afrikinio kiaulių maro atsigaunanti Kinija prognozuoja perversmą gyvulininkystės sektoriuje. Įprastą ženklinimą ausų įsagais ar tatuiruotėmis pakeis skaitmeninė snukio identifikavimo sistema.

Kinija yra didžiausia kiaulienos eksportuotoja pasaulyje ir 2021 m. ketina padidinti gamybą 9 proc. Plečiant kiaulių ūkius vis dažniau į pagalbą pasitelkiamos dirbtinio intelekto sistemos, pavyzdžiui, panašios į žmonių veido atpažinimo technologijas (angl. facial recognition technology, FRT), rašo portalas „The Guardian“. 

Kiaulėms, kaip ir žmonėms, būdingi saviti veidinės kaukolės dalies bruožai. Jutikliai skenuoja ir analizuoja snukio, akių, ausų anatominius duomenis, pagal tai identifikuoja bandos gyvulius, taip pat stebi pulsą ir prakaitavimo intensyvumą. Balso atpažinimo programa fiksuoja kosulio atvejus. Tokiu būdu FRT programa pastebi įspėjančius požymius, kol liga neįsisenėjo arba gyvulys neišliesėjo praradęs apetitą.

Kamerų jutikliai yra tokie jautrūs, jog gali atskirti „kančios“ snukio išraišką, pavyzdžiui, jei kiaulė jaučia skausmą. Stebėjimo kameros gali būti sujungtos su pašarų dalytuvais, kas leidžia taikyti individualų šėrimą. Ataskaitos apie bandą keliauja tiesiai į ūkininkų išmaniuosius įrenginius. 

Stebint gyvulius nuo jų atvedimo iki skerdimo, galima sukurti duomenų bazę su informacija apie kiekvienos kiaulės augimo greitį. Tai leidžia sumažinti pašarų poreikį 20 proc. ir optimizuoti kiekvieno gyvulio šėrimą. Tinkamas maisto medžiagų balansas, remiantis augimo tempu ar lytinio ciklo stadija, gali sutrumpinti veisimo ciklą net 2 savaitėmis, pagerinti kiaulienos kokybę ir skonį.

Skelbiama, kad šis automatizuotas ūkininkavimo būdas yra saugesnis, pigesnis ir veiksmingesnis, palyginti su iki šiol taikytomis technologijomis. 2018 m. vienoje Kinijos provincijų atliktas tyrimas atskleidė, jog įdiegus FRT sistemą sumažėjo išlaidos, pagerėjo reprodukciniai rodikliai ir kiaulių gerovė. 

Šalyje, kurioje laikoma daugiau kaip pusė pasaulio kiaulių, FRT sistemos atsiradimas buvo sutiktas aplodismentais ir užtikrino technologijų gamintojams stabilų pelną. Dar 2019 m. jomis buvo aprūpinti šimtai ūkių pietryčių Kinijoje. Ir, pasak „The Guardien“ žurnalistų kalbintų ūkininkų, išlaidos sumažėjo nuo 30 iki 50 proc. Per ateinančius trejus metus visoje Kinijoje FRT sistema planuojama stebėti apie 3 mln. kiaulių.

Naujasis ūkininkavimo metodas yra humaniškesnis ir efektyvesnis, tačiau jis pasieks ne kiekvieno ūkininko kiaulidę. Dirbtinis intelektas stumia iš rinkos smulkiuosius atstovus, kurie negali leisti sau tokių brangių technologijų. Praktika rodo, jog FRT sistema nepasiteisina ūkiuose, kuriuose laikoma mažiau nei 100 kiaulių.

Paskaičiuota, jog darbo sąnaudos, susijusios su snukio stebėsena, svyruoja apie 6 eurus už kiaulę, o tradicinis gyvulių žymėjimas – 0,6 euro už kiaulę. Be to, sistemos diegimo išlaidos, centrinės duomenų bazės ir virtualios informacijos saugyklos infrastruktūra gali kainuoti šimtus tūkstančių. 

Šie pokyčiai yra per brangūs smulkiems ūkininkams, todėl prognozuojama, kad žemės ūkio kapitalas susitelks į pramonės milžinų rankas. Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje apie 80 proc. kiaulienos į kinų lėkštes patekdavo iš mažų kaimo ūkių. Nuo 2018 m. ši padėtis pasikeitė ir 80 proc. mėsos pagaminama įmonėse, kuriose laikoma daugiau kaip 500 kiaulių. Po afrikinio kiaulių maro atsigaunantis sektorius plečiasi stambių bendrovių sąskaita, kai pavieniai ūkininkai lieka prie suskilusios geldos.

MŪ inf.