Pekinas. Nepaisant teisėsaugos taikomų priemonių, Kinijos rinkoje cirkuliuoja nelegali vakcina nuo afrikinio kiaulių maro. Ji ne tik neapsaugo gyvulių nuo infekcijos, bet ir prisideda prie viruso plitimo.

Kinijos kiaulių pramonė iš lėto atsigauna po krizės, kai nuo 2019 m. buvo išnaikinta apie 40 proc. paršavedžių bandos. Išlikusi kiaulienos paklausa ir ribota pasiūla leido padidinti mėsos kainas ir tai tapo svariu ramsčiu ūkiams, balansuojantiems ties bankroto riba. 

Nepaisant teigiamų pokyčių kovoje su afrikiniu kiaulių maru (AKM), specialistai mato daug priežasčių, kurios verčia juos išlikti budriais, rašo portalas „Pig Progress“. Šių metų sausio mėnesį Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerija pranešė apie naują atvejį – Guangdono provincijoje esantį užkrėstą ūkį, kuriame laikoma daugiau kaip 1 tūkst. kiaulių. 

Šalyje oficialiai nustatyta nauja afrikinio kiaulių maro viruso mutacija. Pasak amerikiečių konsultanto Pekine, veterinarijos gydytojo dr. E. Veino Džonsono (E. Wayne Johnson), kuriam teko tiesiogiai ištirti patogeną, naujos padermės viruso genomas pakeistas dirbtiniu būdu, manoma, kuriant vakciną.

„Virusas susilpnintas, tačiau nėra saugus ir nekenksmingas. Tiesiog jis sukelia lengvesnę ligos formą“, – pabrėžė ekspertas. 

Naujos AKM viruso padermės paršavedėms sukelia simptomus, panašius į kiaulių reprodukcinio respiratorinio sindromo požymius. Pasireiškia vaisių mumifikacija, embrionų mirtingumas, abortai, nevaisingumas. O atvesti jaunikliai būna mažai gyvybingi, prastai auga.

Po vakcinacijos ar užsikrėtimo patelės karščiuoja, tačiau mirtingumas yra gana mažas. Pasveikę gyvuliai perduoda virusą kitoms kiaulėms. Lėtiniam netipiniam AKM būdingi kraujagyslių ir imuninės sistemos pažeidimai. Tiriant audinių, ypač limfinių mazgų, inkstų, mėginius mikroskopu, nustatomi infarktai ir trombai su nekrozės zonomis, kraujosruvos, lėtiniai fibroziniai pakitimai. 

„Gamtoje įprasta, jog virusas keičia savybes, tačiau nėra jokių požymių, jog naujasis Kinijoje cirkuliuojantis patogenas susidarė po natūralios mutacijos. Greičiau tai yra sąmoningas tam tikrų genomo dalių pakeitimas.

Kadangi vakcina yra nepatvirtinta, neteisėta ir oficialiai uždrausta, nėra patikimos informacijos apie tai, kiek buvo sunaudota vakcinos, kaip plačiai patogenas išplito perdavimo (antriniu) būdu, – sakė dr. E. Veinas Džonsonas. – Nors skiepai draudžiami, vakcinacija vyksta, nes AKM pasireiškia daugelyje Kinijos regionų.

Ūkininkai jaučiasi beviltiškai ir mano, kad jų galimybės yra ribotos. Pakeisto genomo viruso plitimas kiaulių populiacijoje yra nepageidaujama siaubingos problemos komplikacija, kuri apsunkina epidemiologinę situaciją iki visiškai nekontroliuojamo lygio.“

Vakcinuotoms kiaulėms po 2–3 sav. paprastai susidaro antikūnų prieš AKM virusą, tačiau ne visoms (5–20 proc.). Neigiamas nelegalios vakcinos poveikis paršavedžių reprodukcijai lemia nuostolius ir verčia ūkininkus jų atsisakyti. Tačiau virusas yra užkrečiamas ir plinta bandoje net nutraukus skiepijimą. 

Valstybinės šalies mokslo institucijos kuria vakciną nuo AKM, tačiau jų progresas šioje srityje nesusijęs su tuo, kas vyksta su neteisėtomis vakcinomis. Nelegalių veterinarinės paskirties produktų kilmę vis dar gaubia paslaptis.

Kinijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija jau ilgą laiką kovoja su taip vadinamomis „naminėmis“, „kontrabandinėmis“, „bandomosiomis“ vakcinomis. Nepaisant griežtų bausmių, grasinimo atimti licencijas, konfiskuoti turtą, šešėlinis verslas klesti. 

MŪ inf.