Revoliucijų nebus, tik judėjimas į priekį. Stengsis ne bausti, o konsultuoti. Kompromisų nebus tik kalbant apie maisto saugą. Su tokiu požiūriu Mantas STAŠKEVIČIUS jau daugiau nei pusmetį vadovauja Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).

Pokalbis su juo – apie svarbiausias tarnybos ir darbo aktualijas.

Ar pavyksta mažinti, nedubliuoti ūkių patikrų, dėl ko ūkininkai nuolat skundžiasi?

Kad inspektorių apsilankymų ūkiuose būtų mažiau, į vieną sujungėme kelias patikras – gyvūnų gerovės, NMA mokėjimų. Tad apsilankymų bus mažiau, bet patikros truks ilgiau. Jos susijusios su išmokomis ir, kad galėtume kontroliuoti, ar ūkininkas teisingai jas gauna, turime vertinti principingai. Dėl išmokų ūkininkas kartą per metus turi būti tikrinamas pagal ES teisės aktus, nes nuo to priklauso europinė parama. Mes privalome reaguoti ir į skundus.

Ūkinių gyvūnų gerovė – kaip ji keičiasi? Kaip keičiasi ūkininkų požiūris į gyvūnų gerovės reikalavimus?

Gyvūnų gerovė jautri tema. Ji tampa vis svarbesnė vartotojams, ūkininkų supratimas irgi keičiasi – prieš keletą metų kai kurie dar stebėdavosi, kodėl reikia gyvuliui tam tikro vandens kiekio, kodėl jie negali būti mėšlini, dabar tokių klausimų nekyla. Juk gyvūnų gerovė susijusi ir su produkcijos kiekiu. Be to, pradėjus ūkių reitingavimą vartotojai matys, kuris ūkininkas gyvūnui skiria daugiau dėmesio ir kartu žinos, kad tokio ūkio produktų kokybė geresnė. Ūkininkai mato, kad jeigu neis koja kojon su visu pasauliu, ateities neturės.

Kaip sekasi mažinti antibiotikų naudojimą gyvūnams gydyti?

Taip, per 10 metų jų naudojimas nuo 16 t sumažėjo iki 6 t per metus ir tai lieka mano ir visos VMVT viena svarbiausių užduočių. Siekiant mažinti antibiotikų naudojimą, pradėjome kurti Veterinarinių vaistų apskaitos informacinę sistemą (VVAIS), kuri veiks nuo sausio – vaistai bus išduodami ir receptai išrašomi tik per šią sistemą. Žinosime aiškius veterinarinių vaistų kiekius, kiek ūkininkas jų naudoja, kokiam gyvūnui, toks atsekamumas leis žinoti viską apie vaistų gavimą, panaudojimą ir išlaukos laiką produkcijai – tai labai svarbu kontrolei. Ta sistema naudosis beveik 800 veterinarų ir 150 didmenininkų. Nelegaliai įsigyti vaistai kai kur dar naudojami, laikytojai kartais dar patys gydo gyvulius, bet tai nėra masinis reiškinys. VMVT turi būdų tai patikrinti. Naujoji sistema prisidės prie sistemos skaidrinimo, padės pažaboti nelegalią rinką.

Privatūs veterinarijos gydytojai džiaugėsi, kad pastaruosius 4–5 metus su VMVT santykiai pagerėjo, tapo pagarbūs. Kaip jūs vertinate veterinarijos gydytojų pastangas, kompetenciją, galimybes gydyti, jaunų gydytojų įsiliejimą į privačių veterinarijos gydytojų gretas?

Teisingai įvardyta, kad privatūs veterinarai yra mūsų akys ir ausys, vykdo užkrečiamųjų ligų kontrolę, gydo, konsultuoja, pataria. Mūsų sąsajos tvirtos – taip ir turi būti, jeigu norime išsaugoti gerą epizootinę situaciją. Problema ta, kad su ūkiniais gyvūnais dirbančių veterinarų, ypač regionuose, mažėja – jaunam veterinarijos gydytojui pradėti darbą, įsikurti regione yra didelis finansinis iššūkis, be to, didžioji absolventų dalis renkasi darbą mieste. Žinoma, mažėja ir gyvulių, bet vis tiek problema išlieka aštri. Jeigu mažės veterinarijos gydytojų, prastės užkrečiamųjų ligų kontrolė, vėl didės antibiotikų naudojimas. Kalbamės su LSMU, kokiomis priemonėmis būtų galima pritraukti daugiau jaunų veterinarijos gydytojų į regionus, kaip išpopuliarinti šią specializaciją. Turbūt problema mažėtų, jeigu daugėtų galvijų ir didėtų gamyba, nes poreikis ir paslauga labai koreliuoja. 

Visą interviu skaitykite lapkričio mėn. žurnalo „Mano ūkis“ integruotame priede „VETinfo“