Stokholmas. Stresas, patiriamas pervežant galvijus ir laikant iki skerdimo, nėra tik gyvūnų gerovės problema. Fiziologiniai organizmo pokyčiai turi įtakos mėsos kokybei.

Prieš skerdimą galvijai neišvengiamai patiria stresą, kuris lemia jautienos kokybę ir produkcijos kiekį. Manoma, kad pervežant trumpus atstumus į artimiausią skerdyklą ar pervarant gyvulius per kiemą į ūkyje pastatytą mobiliąją skerdyklą sumažėja neigiamų išgyvenimų ir tai teigiamai daro poveikį skerdenos rodikliams, rašo „Science Direct“.

Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkai, norėdami patvirtinti ar paneigti šią prielaidą, palygino skirtingus transportavimo atstumus, mobiliąsias ir stacionarias skerdyklas. Jie ištyrė beveik 300 galvijų skerdimą 13 mėnesių laikotarpiu.

Į stacionarią skerdyklą galvijai gabenti 7–250  km (vidurkis 99 km), likę 96 gyvuliai naktį praleido savo tvartuose ir buvo paskersti mobiliuose punktuose. Paėmus mėginius ištirti kortizolio, gliukozės, laktato kiekiai kraujyje ir mėsos kokybės rodikliai.

Tyrimo išvados paskelbtos mokslo leidinyje „Livestock Science“. Nustatyta, kad gyvūnų, kurie prieš skerdimą vežti ilgą atstumą, mėsa buvo kietesnė. Galvijų, paskerstų mobiliojoje skerdykloje, kraujyje laktato kiekis buvo didesnis, palyginti su skerdimu stacionare. Galutinis mėsos pH buvo didesnis skerdžiant mobiliojoje skerdykloje. Tokia mėsa geriau sulaikė vandenį.

Tyrimo rezultatai atskleidė mėsos skirtumus, tačiau neatmetama ir galimybė, kad tai galėjo lemti specifinė skerdenų tvarkymo ir brandinimo tvarka tirtose patalpose.